Šv. Pauliaus už Mūrų bazilikoje iš užmaršties iškeltas apaštalo Pauliaus sarkofagas

Pirmadienio ryte Šventojo Sosto spaudos salėje surengtoje konferencijoje pristatyti šv. Pauliaus už Mūrų bazilikoje vykę archeologiniai tyrinėjimai, kurių metu rastas, kaip manoma, apaštalo Pauliaus sarkofagas.

Tradicija teigia, jog 67 metais apaštalas Paulius, dėl savo autoriteto ir atlikto Evangelijos skleidimo darbo kartu su Petru vadintas „apaštalų kunigaikščiu“, prasidėjus krikščionių persekiojimams buvo nukirsdintas Romos apylinkėse, Laurencijaus kelyje, ir palaidotas greta kito, Ostijos kelio, laidojimui skirtoje teritorijoje.

Ant Pauliaus kapo buvo pastatytas ir nuolatos krikščionių piligrimų lankomas nedidelis paminklas. Praėjus nemažam laiko tarpui ir krikščionybei įgijus kulto laisvę, imperatoriaus Konstantino valia ant apaštalo Pauliaus kapo buvo pastatyta jam skirta bazilika, kurią 324 metais pašventino popiežius Silvestras. To paties IV amžiaus pabaigoje ji buvo iš pagrindų perstatyta ir išplėsta, o vėliau ne kartą restauruota ir padailinta, tačiau taip pat, karų metu, apiplėšta ir apgriauta. Dėl to, kad bazilika iškilo gerokai už III amžiaus antroje pusėje pastatytų gynybinių Romos miesto sienų, vadinamųjų Aurelijaus mūrų, jai ir prigijo „ šv. Pauliaus už Mūrų“ bazilikos pavadinimas.

1823 metais baziliką nuniokojo baisus ir beveik visiškai ją sugriovęs gaisras. Popiežius Leonas XII pradėjo atstatymo darbus, nors greičiau tai reikėtų vadinti ne atstatymu ar restauravimu, tačiau visai naujos bazilikos pastatymu. 1840 metais buvo pašventintas pagrindinis altorius, o visa bazilika – 1860 metais. Tokia ji mums žinoma ir šiandien.

Literatūrinė ir archeologinė tradicija visada patvirtino, kad šv. Pauliaus už Mūrų bazilika tikrai stovi apaštalo Pauliaus kapo vietoje, bazilikos pagrindinis altorius buvo pastatytas virš numanomos tikslios palaidojimo vietos. Vis dėlto, nors nėra abejojama, kad bazilika iškilo toje vietoje, kur Paulius buvo iš tikro palaidotas, tačiau buvo nesutariama dėl tikslios Pauliaus palaikų ir kapo vietos. Ar tikrai centrinis altorius yra pastatytas virš jos? Ar verta pasitikėti sena ir legendų pobūdį įgijusia pasakojimų tradicija?

2002 metais prasidėję ir šių metų rugsėjo mėnesį pasibaigę archeologiniai kasinėjimai tą tradiciją patvirtino, minėtoje spaudos konferencijoje teigė šv. Pauliaus už Mūrų bazilikos klebonas kardinolas Andrea di Montezemolo ir Vatikano muziejų archeologas Giorgio Filippi.

Archeologinių tyrinėjimų metu buvo atkastos Konstantino laikų ir IV amžiaus pabaigos bazilikos sienų liekanos, o po centriniu „popiežiškuoju“ altoriumi ir po senoviniu užrašu „Pauliui, apaštalui kankiniui“ aptiktas didelis IV amžiaus sarkofagas, kuriame, kaip manoma ar bent jau taip buvo manyta nuo IV amžiaus pabaigos, ir yra apaštalo Pauliaus palaikai.

Kol kas sarkofagas dar nėra visai atidengtas, jį galima matyti tik pro nedidelę mūre atvertą nišą. Nustatyta, kad jis yra 2 metrų 55 cm ilgio, 1 metro 25 cm pločio ir 97 cm aukščio. Sarkofago dangtis yra 30 cm aukščio ir 12 cm storio. Taigi, sarkofagas tikrai nemažas. Jo dangtyje yra užlipinta maždaug 10 cm skylė, pro kurią, kaip manoma, prie apaštalo Pauliaus palaikų būdavo priliečiami drobės atraižos, šitaip tapdamos relikvijomis.

Šis radinys yra tikra krikščioniškos archeologijos sensacija, dar kartą patvirtinusi šimtamečių pasakojimų tradicijų autentiškumą ir patikimumą. (rk)