Gruodžio 9-oji - Tarptautinė antikorupcijos diena

Jungtinių Tautų konvencija prieš korupciją įsigaliojo lygiai prieš metus, 2005 metų gruodžio mėnesį. Ją prieš trejus metus Meksikoje pasirašė per 100 valstybių. JT konvencija prieš korupcija ne tik nustato, kad tarptautinis bendradarbiavimas būtinas, norint užkirsti kelią korupcijai ir ją kontroliuoti, bet ir tapo pirmuoju globaliai privalomu teisės dokumentu korupcijos tema. Konvencija siekiama įgyvendinti priemones, skirtas veiksmingai užkirsti kelią korupcijai ir kovoti su ja, stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir savitarpio pagalbą, skatinti sąžiningumą, atskaitomybę ir tinkamą valdymą viešųjų reikalų ir viešosios nuosavybės srityse.

Prieš kelias dienas Lietuvos Respublikos Seimas taip pat ratifikavo Jungtinių Tautų konvenciją prieš korupciją, kurią šiandien, be Lietuvos, yra pasirašiusios 140, o ratifikavusios - 40 valstybių.

Šį sekmadienį konvenciją ratifikavusių valstybių atstovai Jordanijoje susirinko aptarti kaip būtų galima sustiprinti bendradarbiavimą tarp valstybių įgyvendinant tikslus, nustatytus konvencijoje.

Korupcijos problemai spręsti nemažą dėmesį skiria ir Katalikų Bažnyčia. Dar šių metų birželio mėnesį Popiežiškoji teisingumo ir taikos taryba surengė tarptautinę konferenciją apie kovą prieš korupciją, skirtą kovos su korupcija strategijoms, metodams ir politikoms aptarti. O rugsėjo pabaigoje minėta Popiežiškoji taryba išleido studiją „Kova prieš korupciją“. Joje korupcija įvardijama kaip pareigūno piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi savo ar kito asmens naudai. Korupcinis veiksmas taip pat yra siūlymas pareigūnui taip elgtis. Korupcija palieka skaudžias pasekmes visose žmogaus ir visuomenės gyvenimo srityse. Antai, Katalikų Bažnyčios socialinės doktrinos Kompendiume pažymima, jog korupcija kenkia normaliam valstybės funkcionavimui, politinė korupcija negatyviai veikia valdančiųjų ir valdomųjų santykius, lemia piliečių nepasitikėjimą viešomis įstaigomis ir politinę apatiją. Korupcijos paveiktos demokratijos institucijos nebeatstovauja visiems piliečiams, o tik mažų grupių interesams. Bažnyčios akimis demokratinėje sistemoje ypač politinė korupcija yra viena iš pavojingiausių deformacijų, nes tuo pat metu pamina moralės principus ir socialinio teisingumo normas, kenkia bendram gėriui.

Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos išleistoje studijoje taip pat rašoma, kad šalies demokratizavimas, atvirumas, spaudos laisvė, geri įstatymai, priimtinos gyvenimo sąlygos, moralinė formacija padeda kovoti prieš korupciją. Toliau primenama, kad būtina suvienodinti paskirų valstybių antikorupcines normas ir įstatymus, padaryti skaidresne tarptautinę ekonominę ir finansinę sistemą, suaktyvinti vyriausybių bendradarbiavimą, galbūt netgi įsteigti veikimo autonomiją turinčią tarptautinę kovos su korupcija instituciją, o turtingesnės ir su korupcija sėkmingai kovojančios šalys turėtų padėti mažiau išsivysčiusioms valstybėms.

Bažnyčia, jos bendruomenės ir institucijos, kovoje su korupcija ypatingai prisideda moralinės formacijos srityje. Reikia pažymėti, kad visos pamatinės Bažnyčios socialinės doktrinos sąvokos, žmogaus orumo, bendro gėrio, subsidiarumo, solidarumo, visuotinės gėrių paskirties principai yra visiškai nesuderinami su korupcija. Bažnyčios doktrinos visuma lemia korupcijai priešingą socialinių žmonių santykių pobūdį.

Praėjusį penktadienį Romoje, minint Nekalto Prasidėjimo šventę, popiežius Benediktas XVI prie Marijos garbei Romos Ispanijos aikštėje pastatytos statulos be kita ko meldė Dievo Motinos drąsos tarti „ne“ valdžios, pinigų ir malonumų troškimui, nesąžiningumui, veidmainystei, egoizmui, smurtui ir korupcijai. (kl)