Vatikano santykių su valstybėmis sekretorius dalyvavo ESBO ministrų tarybos susitikime

Šią savaitę Briuselyje vykusiame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (OSCE-ESBO) ministrų tarybos susitikime su delegacija dalyvavo ir arkivyskupas Dominique Mamberti, Vatikano santykių su valstybėmis sekretorius – Šventojo Sosto „užsienio reikalų ministras“.

Savo kalboje arkivyskupas Mamberti visų pirma pabrėžė pačios Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos reformos poreikį. Anot jo, geopolitinis horizontas per pastaruosius 30 metų yra stipriai pasikeitęs – baigėsi „šaltasis karas“, pasikeitė Europos institucijų architektūra, daug valstybių pradėjo demokratizacijos procesus, patirdamos gilias ir dažnai skausmingas permainas. Geopolitinio horizonto pasikeitimas verčia reformuoti ESBO – viena vertus, išlaikant pamatinius principus ir vertybes, antra vertus, atnaujinant organizacijos gebėjimą būti realiai veiksminga siekiant savo nustatytų tikslų. O šie, priminė Vatikano santykių su valstybėmis sekretorius, yra taika, stabilumas ir klestinčios visuomenės euroatlantinėje zonoje. Visuomenės, kuriose būtų gerbiamas žmogaus orumas ir pripažįstama pamatinė asmens religinė dimensija.

Arkivyskupas Mamberti išvardino keletą punktų iš, jo įsitikinimu, dabartinio ESBO organizacijos problemų horizonto. Kalbant apie saugumo ir stabilumo stiprinimą, tarp iššūkių, kurie ESBO valstybėms narėms šiuo metu kyla iš išorės, svarbiausias išlieka terorizmas. Šiuo klausimu ESBO gali ir turi remti tarptautinės antiteroristinės teisės vystimą, blokuoti interneto naudojimą teroristiniams tikslams ir asmens dokumentų klastojimą.

Vidinės ESBO problemos liečia griežtesnį ir aiškesnį organizacijos institucijų kompetencijos ribų apibrėžimą. ESBO yra politinis forumas, kuriame prisiimti įsipareigojimai yra įgyvendinami valstybių narių vyriausybių. ESBO institucijos turi prižiūrėti ir skatinti tų įsipareigojimų įgyvendinimą, vengiant juos performuluoti, keisti ar praplėsti. ESBO institucijų nešališkumas ir nuoširdus rūpestis dėl savo specifinių tikslų įgyvendinimo yra tai, ko nori valstybės narės.

ESBO rūpinasi ne tik saugumu ir stabilumu, bet ir bendradarbiavimu. Šiuo požiūriu yra svarbus ESBO indėlis transporto ir energetinio saugumo sektorių bei migracijos ir integracijos strategijų formavime.

ESBO užduotis yra tarpininkauti tarp lenktynių dėl energetinių išteklių dalyvių skirtingų interesų, tačiau taip pat nepamiršti tų, kurie iš lenktynių yra „išstumti“ ar jose negali dalyvauti.

Dėl migracijos mastų, keičiančių valstybės kultūrinę ir religinę sandarą, išskirtinę reikšmę įgyja migrantų ir vietinių bendruomenių integracijos politika. Dar viena skaudi ir nedelsiant spręstina socialinė problema yra seksualinis vaikų išnaudojimas.

Šventajam Sostui ypač aktualus yra tolerancijos ir pakantumo klausimas, sakė arkivyskupas Mamberti. Šiais metais žiniasklaida ir edukacinės sistemos pradėjo atsakingiau traktuot tolerancijos problemas, keičiasi vartojama kalba, labiau vengiama stereotipų ir paniekinančių išsireiškimų. Kaip religijos galėtų skleisti pagarbą, jei jos pačios būtų stereotipų aukos? – klausė arkivyskupas.

Vis dėlto negalime užmiršti, kad ESBO zonoje buvo nužudytas katalikų kunigas ir kad krikščionys tapo persekiojimų bei prievartos aukomis. Tuo tarpu, jei viena religija tampa stereotipų ir išankstinių įsitikinimų auka, jei ignoruojama netolerancija vienos kurios atžvilgiu, tai toks pat pavojus iškyla visoms kitoms. O iš kitos puses žiūrint, reikia sąžiningai pripažinti ir gerbti teigiamą religijų indėlį visam socialiniam kūnui. (rk)