Šventasis Tėvas pradėjo apaštališkąją kelionę į Turkiją

Popiežiaus lėktuvas Ankaros Esemboga oro uoste nutūpė antradienį, kaip numatyta programoje, lygiai 13 valandą vietiniu laiku, kuris sutampa su Lietuvos laiku. Šv. Tėvą Benediktą XVI pasitiko Turkijos ministras pirmininkas Recep Tayyip Erdogan, kiti Turkijos valstybės ir vyriausybės bei ginkluotųjų pajėgų pareigūnai, Turkijos katalikų vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Ruggero Franceschini ir Apaštališkasis Nuncijus Turkijoje arkivyskupas Antonio Lucibello.

Popiežių Benediktą XVI, be kitų bendradarbių, šioje apaštališkojoje kelionėje lydi penki kardinolai – Valstybės sekretorius Tarcisio Bertone, Kardinolų Kolegijos vicedekanas, Teisingumo ir Taikos tarybos pirmininkas emeritas Roger Etchegaray, kuris yra asmeniškas Ekumeninio patriarcho Baltramiejaus I bičiulis, Rytų apeigų kongregacijos prefektas Ignace Moussa I Daoud, Krikščionių vienybės tarybos pirmininkas Walter Kasper ir Tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas Paul Poupard.

Oro uoste išsirikiavusius Turkijos ginkluotųjų pajėgų garbės rikiuotės karius Popiežius Benediktas XVI pasveikino turkiškai, žodžiais: „Sveiki, kariai!“

- Tai nėra politinė, o sielovadinė kelionė, kuria užsibrėžta tvirtinti dialogą ir bendrą įsipareigojimą taikai, - taip savo vizito į Turkiją tikslus apibendrino popiežius Benediktas XVI. Šventasis Tėvas tai pasakė skrydžio į Ankarą metu, lėktuve susitikęs su jį lydėjusiais žurnalistais. Pokalbyje su spaudos atstovais Popiežius taip pat minėjo Bažnyčios dialogo su islamu ir su broliais krikščionimis, ypač su ortodoksais būtinumą.

- Nereikia laukti didelių šios kelionės rezultatų. Šios apaštališkosios kelionės į Turkiją metu vyksiančių susitikimų prasmė bus simbolinė, paženklinta draugystės ir įsipareigojimo siekti taikos ir brolybės. Visi jaučiame tą pačią atsakomybę šiuo sudėtingu istorijos metu, - sakė popiežius žurnalistams.

Susitikime su žurnalistais taip pat buvo kalbėta apie Turkijos valstybės pasaulietiškumą. Paklaustas apie Turkijos integraciją į Europą, Benediktas XVI priminė, jog moderniosios Turkijos kūrėjas Atatiurkas valstybės modeliu parinko Prancūzijos konstituciją. Tai rodo, kad pačios moderniosios Turkijos ištakose jau yra dialogas su europietišku samprotavimu, su europietišku mąstymo ir gyvenimo būdu, tik pritaikomu kitame istoriniame ir religiniame kontekste. Todėl, - sakė popiežius Benediktas,- dialogas tarp europietiškos sampratos ir musulmonų tradicijos yra įrašytas į pačią moderniosios Turkijos egzistenciją, o tai reikalauja vienų ir kitų atsakomybės – mes europiečiai turime permąstyti laicizmą, kuris pašalina iš visuomenės gyvenimo religinę dimensiją ir nuveda į akligatvį. Turkija, savo ruožtu, - tęsė popiežius,- remdamasi savo istorija, turi kartu su europiečiais surasti sprendimą kaip atkurti ryšį tarp pasaulietiškumo ir tradicijos, tarp atviro ir tolerantiško samprotavimo, kurio esminį pagrindą sudaro laisvė ir religija pagrįstos vertybės, kurios laisvei suteikią turinį.

Popiežius Benediktas į klausimą apie Šv. Andriejaus šventės proga šį ketvirtadienį jo laukiantį susitikimą Stambule su patriarchu Baltramiejumi I, pažymėjo, kad Ekumeninis Patriarchatas, nepaisant samprotavimų apie jo tikinčiųjų skaičių ir simbolinę bei dvasinę reikšmę, yra atramos taškas visam ortodoksų pasauliui. Todėl susitikimas su patriarchu Baltramiejumi I bus labai svarbus įvykis krikščionių vienybės kelyje, - sakė Šv. Tėvas.

Susitikimas Ankaros oro uosto salėje su Turkijos ministru pirmininku Recep Tayyip Erdogan užtruko daugiau kaip 20 minučių. Jo metu Šv. Tėvas užtikrino Turkijos premjerą, jog jis visuomet didžiai vertino Turkijos kultūrą ir kad dėl šios priežasties labai troško savo pontifikato pradžioje atvykti į Turkiją, pagilinti Šv. Sosto ir Turkijos draugystės ryšius, paskatinti kultūrų pažintį ir skatinti taikos bei susitaikymo darbą, kuris, - sakė Popiežius Turkijos ministrui pirmininkui Erdogan, yra mūsų laikų pareiga.

*

Kaip reikalauja visų oficialių valstybinių vizitų Turkijoje protokolas, pirmiausia Popiežius apsilankė Atatürko mauzoliejuje, kuriame ilsisi Mustafa Kemal Atatürk palaikai.

Mustafa Kemal Atatürk (1881-1938), Turkijos Respublikos įkūrėjas ir pirmasis valstybės vadovas ženklina radikalų moderniosios Turkijos atsiribojimą nuo krašto osmaniškosios praeities. Jis nuvertė sultonatą ir drastiškais sprendimais padėjo pamatus valstybės modernizavimui pagal Vakarų demokratijų pavyzdį. Atatürk atšaukė potvarkį, skelbusį, jog valstybės religija yra islamas ir 1937 konstitucijoje įtvirtino valstybės pasaulietiškumą: buvo panaikintas Kalifatas ir šariatas, vietoj osmaniškojo, įvestas civilinis kodeksas, švietimas ir teisė atskirti nuo islamo, panaikinta dervišų ir kitų religinių sektų draugijos, sekmadienis paskelbtas savaitine poilsio diena vietoj penktadienio, uždrausta poligamija, moterims suteikta rinkimų teisė, vietoj arabų įvestas lotyniškas raidynas, vakarų kalendorius. Valstybės kūrėjui Mustafa Kemal, kuris buvo visų turkų tituluojamas tautos patriarchu, šalies parlamentas oficialiai suteikė naują Atatürko, tai yra „turkų tėvo“ vardą.

Uždaru automobiliu į Atatürko mauzoliejų atvažiavusį popiežių Benediktą XVI pasitiko mauzoliejaus sargybos vadovas, kuris Šv. Tėvą palydėjo iki pat Turkijos patriarcho kapo. Popiežius padėjo gėlių vainiką, pagerbė Atatürko atminimą tylos minute ir gretimoje salėje pasirašė mauzoliejaus Aukso knygoje.

Joje Benediktas XVI anglų kalba, cituodamas Atatürką, palinkėjo turkams – „Taikos Tėvynėje, taikos pasaulyje“.

Nekartą buvo minėta, kad šioji Šv. Tėvo kelionė nemaža dalimi yra žengimas jo tiesioginių pirmtakų pėdomis. Atatürko mauzoliejaus Aukso knygoje pasirašė 1967 metais Turkiją aplankęs Paulius VI, o 1979 metais - Jonas Paulius II.

Oficialios Popiežiaus sutiktuvės buvo surengtos Turkijos prezidento rūmų kieme. Šv. Tėvą pasitiko Turkijos prezidentas Ahmet Necdet Sezer ir pakvietė Popiežių privačiam pokalbiui į prezidentūrą. (sk)