Baigėsi Popiežiaus kelionė į Turkiją.

Paskutinis vizito programos įvykis buvo Mišios Stambulo katalikų katedroje, aukotos penktadienio rytą. Nors katalikų Turkijoje nedaug, tačiau jie sudaro labai nevienalytę ir spalvingą bendruomenę. Vieni meldžiasi lotynų apeigomis, kiti graikų, dar kiti – armėnų. Ta įvairovė atsispindėjo ir Popiežiaus vadovautų Mišių liturgijoje, kurioje skambėjo lotynų, turkų, prancūzų, senoji sirų ir arabų kalbos. Penktadienio ryto Mišiose taip pat dalyvavo ketvirtadienį Popiežiaus aplankyti Ekumeninis patriarchas Baltramiejus I, Armėnų patriarchas, Sirų – ortodoksų metropolitas ir Stambulo protestantiškų bendruomenių atstovai.

Mišių homilijoje, kuri buvo paskutinė vizito programoje numatyta kalba, popiežius Benediktas XVI palietė ekumenizmo, krikščionių misionieriško pašaukimo ir darnaus sambūvio su islamą išpažįstančia šalies visuomenės dauguma temas.

Prieš 27 metus šioje katedroje,- sakė Šv. Tėvas,- mano pirmtakas Dievo Tarnas Jonas Paulius II linkėjo, kad auštant naujojo tūkstantmečio rytui Bažnyčia būtų atkūrusi visišką vienybę, idant galėtų geriau liudyti pasauliui Jėzaus Kristaus apreikštą Dievo meilę. Šis linkėjimas dar neišsipildė, tačiau troškimas nesumažėjo ir jis mus verčia, nepaisant mūsų lėtumo ir silpnumo, eiti pirmyn į vienybę vedančiu keliu, ekumenizmą laikyti visų mūsų bažnytinių pastangų pagrindiniu tikslu. Tik taip mes galėsime, vieni kitiems tarnaudami, gyventi Kristaus Dvasia.

Šį rytą susitikę šiuose maldos namuose, prisimename šv. Paulius naudotą Bažnyčios simbolį,- toliau savo homilijoje sakė Benediktas XVI. Bažnyčia – tai pastatas, suręstas iš daugelio akmenų, o kertinis akmuo, kuriuo viskas laikosi, yra pats Kristus. Jis yra Tėvo, veikiant Šventajai Dvasiai, dovanoto naujo gyvenimo šaltinis. Būdama Kristaus Kūnas, Bažnyčia turi pareigą skelbti šių laikų vyrams ir moterims žmogaus gyvenimą keičiančią ir netgi mirtį įveikiančią Gerąją Naujieną. Šita Geroji Naujiena nėra tik Žodis, bet yra Asmuo, yra pats prisikėlęs gyvas Kristus. Krikščionys negali laikytis tik sau to ką yra gavę. Krikščionys negali nuo kitų slėpti šito gyvojo vandens šaltinio. Bažnyčios misija – ne valdyti ir ne kaupti turtus, bet gyventi Kristaus Gyvenimą ir kitiems jį dovanoti.

Broliai ir seserys,- tęsė Šv. Tėvas,- jūs bendruomenės kiekvieną dieną nuolankiai bendrauja su tais, kurie neišpažįsta mūsų tikėjimo, bet kurie irgi yra Abraomo tikėjimo paveldėtojai, garbinantys su mumis vieną ir gailestingą Dievą. Žinokite, kad Bažnyčia nieko niekam nenori primesti, o tik prašo, kad jai būtų leidžiama liudyti Tą, kurio jai nevalia slėpti, liudyti Jėzų Kristų, kuris paliudijo mums savo meilę iki galo, iki Kryžiaus mirties, ir atsiuntė mums Dvasią, kuri yra Dievas tarp mūsų ir mumyse. Būkite atviri Kristaus Dvasiai, būkite dėmesingi tiems, kas trokšta teisybės, taikos, orumo. Gyvenkite pagal Viešpaties žodžius: „Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“.

Mišioms Stambulo katalikų katedroje pasibaigus, Popiežius nuvyko tiesiai į oro uostą. Panašiai kaip ir atvykstant, jokių protokolinių atsisveikinimo iškilmių nebuvo. Išlydėti Popiežiaus atvyko visi katalikų vyskupai, Ekumeninis patriarchas, armėnų ir sirų ortodoksų Bažnyčių vadovai. Turkijos civilinei valdžiai atstovavo Stambulo miesto meras ir Stambulo apskrities gubernatorius. Su pastaruoju Benediktas XVI gana ilgai privačiai pasikalbėjo, padėkojo už svetingumą.

Išskridęs iš Stambulo, Popiežiaus lėktuvas Romos Ciampino oro uostą pasiekė 14.20 valandą Romos laiku. (jm)