Sekmadienio „Viešpaties angelo“ malda

Sekmadienio „Viešpaties angelo“ maldos metu popiežius Benediktas XVI kalbėjo apie antradienį minėsimą klauzūros vienuolių dieną, dar vadinama „pro orantibus “, t.y., „besimeldžiančiųjų“ diena.

Klauzūriniai vienuoliai yra skiriami nuo apaštalaujančių. Pats žodis „klauzūra“ yra kilęs iš lotyniško veiksmažodžio „claudere“, išvertus – „uždaryti“. Viena vertus, ši terminas nusako fizinę ir uždarą erdvę, skirtą tik vienuolių bendruomenės nariams, neprieinamą pašaliniams. Kita vertus, klauzūros sąvoka nėra tik architektoninė, ji turi dvasinę dimensiją ir išreiškia maldos bei meditacijos erdvę, taip vadinamą kontempliatyvų gyvenimo būdą. Vienas iš seniausių klauzūrinių vienuolių ordinų yra benediktinai. Vienas benediktinų vienuolynas yra ir Lietuvoje. Tuo tarpu, kaip apaštalaujančių vienuolių pavyzdį galėtume pateikti pranciškonus, taipogi gerai pažystamus mūsų šalyje.

Taigi, Šventasis Tėvas paragino lapkričio 21 melstis už visus tuos, kurie tyloje, nuolatinėje maldoje ir mūsų akių nematomi siekia visiškai atsiduoti Dievui.

Yra klausiančių, - šv. Petro aikštėje susirinkusiems piligrimams sakė popiežius, - ar mūsų laikais jų gyvenimo būdas dar turi prasmės ir vertės. Juk tiek daug skurdo ir kitų rūpesčių, kuriuos reikia spręsti. Tad kodėl užsidaryti tarp vienuolyno mūrų ir taip tarsi atimti iš kitų savo sugebėjimus ir patirtis? Ar jų malda gali kaip nors padėt išspręst tas konkrečias žmones kankinančias problemas?

Ir vis dėlto net ir šiandien atsiranda žmonių, kurie nustebinę draugus ir artimuosius, palieka neretai daug žadančią karjerą ir pasirenka griežtą vienuolyno regulą. Bet argi tokiam radikaliam žingsniui jų nepaskatina supratimas, kad dangaus Karalystė yra tas lobis dėl kurio verta viską palikti (Mt 13,44)? Tikrai, mūsų seserys ir broliai tyliai liudija, jog Dievas yra tas, kuriuo galima pasitikėti ir remtis kiekvieną kasdienybės akimirką.

Šventasis Tėvas priminė, kad neretai šiandien kontempliatyvūs vienuolynai tampa tylos ir ramybės oazėmis tiems, kurie pajaučia poreikį nors trumpam palikti miesto rutiną. Čia jie gali pailsėti ir pasistiprinti, numaldyti dvasinį troškulį. Dar ir dėlto netiesa, kad tokios vietos šiandien nebereikalingos.

Broliai ir seserys, padėkokime Viešpačiui už tai, kad savo Apvaizdoje panoro klauzūrinių bendruomenių. Tad padėkime joms dvasiškai, o taip pat ir materialiai, kad jos galėtų tęsti savo misiją išlaikyti Bažnyčioje gyvą Kristaus atėjimo laukimą, - ragino savo klausytojus popiežius.

Melskime Marijos užtarimo, kuri savyje sujungė kontempliatyvaus ir aktyvaus gyvenimo, nekaltumo ir santuokos pašaukimus, - baigdamas kalbėjo Šventasis Tėvas. (rk)