Lapkričio pabaigoje Saleziečių universitete Romoje vyks tarptautinis kongresas, skirtas
dabartinės krikščionių ir krikščionybės padėties Europoje analizei, ateities prognozėms.
Jame dalyvaus per 150 dalyvių, pranešimus skaitys žinomi ekspertai.
Vienas
iš pranešėjų, monsinjoras Aldo Giordano, kuris yra Europos vyskupų konferencijų generalinis
sekretorius, žinių agentūrai Zenit pateikė kongreso, kurio tema yra „Europa – misijų
žemė“, problematikas.
Monsinjoras Giordano paminėjo duomenis, pasak kurių Europoje
yra 560 milijonų krikščionių, o tai didžioji dalis visų žemyno gyventojų. 285 milijonai
yra katalikai, 161 milijonas – ortodoksai, protestantų Bažnyčios turi apie 77 milijonus
narių, 26 milijonai priklauso anglikonams ir dar 11 milijonų – įvairioms kitoms mažesnėms
Bažnyčioms ir bendruomenėms. Tačiau, pažymėjo jis, šių duomenų interpretacijos sudėtingumas
yra gerai žinomas. Europos krikščionys yra paliesti sekuliarizacijos, ateizmo, reliatyvizmo
ir nihilizmo bei kitų modernių laikų procesų. Todėl vėl iš naujo iškyla evangelizacijos
Europoje klausimas.
Krikščionybės Europoje padėtis ženkliai pasikeitė po Berlyno
mūro sugriovimo, kada vėl aštriai iškilo ekumenizmo klausimas ir būtinybė atrišti
ilgų istorinių ir kultūrinių nesusipratimų mazgą tarp Rytų ir Vakarų Bažnyčių, Rytų
ir Vakarų tradicijų.
Ekumeninėje perspektyvoje Katalikų Bažnyčia atsiduria
tokioje situacijoje: su Rytų tradicijos Bažnyčiomis ją vienija teologinių ir dvasinių
principų bendrumas, bet istoriniu ir kultūriniu požiūriu atstumas tarp jų yra nemažas.
Su protestantų Bažnyčiomis, tuo tarpu, katalikai kultūros ir istorijos požiūriu yra
artimesni, tačiau turi didesnių teologinių skirtumų, o paskutiniuoju metu nuomonės
neretai išsiskiria bioetikos ir etinių principų klausimais.
Bet tiek Vakarų
Bažnyčia, sakė monsinjoras Giordano, tiek Rytų Bažnyčia įžvelgia sekuliarizacijoje
problemų, su kuriomis jos susiduria, šaltinį. Ypač Rytų Bažnyčia atsargiai ir kritiškai
žiūri į vakarietišką modernią kultūrą ir kartais teigia, jog ji pernelyg persmelkė
ir pačią Vakarų Bažnyčią.
Kalbant apie kitas religijas, tai santykiai su žydais
šiuo metu dar yra įtakojami holokausto atsiminimo ir situacijos Artimuosiuose Rytuose.
Europoje sparčiai daugėja, ypač dėl imigracijos, musulmonų, 1992 metais šią religiją
išpažįstančių buvo 12 milijonų, o šiuo metu – jau apie 35 milijonus. Vakarų kultūros
santykis su musulmonais nėra lengvas. Nors reformistai mato Islamo ir modernios vakarų
kultūros sąlyčio galimybę, bet daug paprastų musulmonų yra įsitikinę, jog vakarų kultūra
yra jiems priešiška ir moraliai degradavusi, tad reikia su ja kovoti. Teroristiniai
išpuoliai Madride ir Londone, pranašo Mahometo karikatūros padėtį dar labiau sukomplikavo.
Paskutiniaisiais dviem trim dešimtmečiais Europoje plito budizmas, viena vertus,
dėl migracijos, kita vertus, dėl europiečių susižavėjimo budizmo mokymu ir praktikomis.
Budizmo išpažinėjų yra apie 2 milijonus. Tačiau budizmas, pastebėjo monsinjoras Giordano,
Europoje patyrė stiprių pokyčių, daug dabartinių jo lyderių yra gimę jau pačioje Europoje,
Vakarų kultūros įtakoje atsirado naujos budizmo formos. O tarp tikinčiųjų pastebimi
religinio sinkretizmo ir dvigubos priklausomybės fenomenai. Aktyvūs yra gnostiniai,
ezoteriniai, neopagoniški bei įvairias, beveik religines doktrinas išpažįstantys judėjimai.
Viską įvertinus, atrodo, kad ateityje Bažnyčiai teks susidurti su vis augsiančiu
ir vis stiprėjančiu religiniu pliuralizmu. (rk)