2006-11-16 17:53:34

Šventojo Sosto atstovo JTO pasisakymas apie humanitarinę pagalbą


Jungtinių Tautų Organizacijos 61 generalinėje asamblėjoje buvo svarstomi skubios humanitarinės pagalbos koordinavimo klausimai. Šiuo klausimu pranešimą skaitė ir arkivyskupas Celestino Migliore, nuolatinis Šventojo Sosto stebėtojas Jungtinėse Tautose.

Humanitarinė teisė, priminė arkivyskupas Migliore, užtikrina civilių ir pabėgėlių teisę į humanitarinę pagalbą. Nuo žemės drebėjimų ir uraganų, sausrų bei karų kenčiančios populiacijos turi būti remiamos ir skubus koordinuotas pagalbos suteikimas yra pats veiksmingiausias būdas išvengti žmonių mirčių, infrastruktūros sunykimo.

Šventojo Sosto stebėtojas apgailestavo, kad ne visos katastrofos, dėl vienokių ar kitokių priežasčių kenčiančios žmonių populiacijos sulaukia tarptautinės bendruomenės dėmesio bei pagalbos, jos yra tiesiog užmirštos, todėl labai sveikintinos pastangos tų, kurie jas stengiasi iškelti į dienos šviesą. Čia gali būti paminėta katalikiška Caritas Internationalis organizacija, kuri dažnai nematomai dirba įvairiausiuose pasaulio kampeliuose.

Arkivyskupas Migliore teigė, jog šiandien globalizacijos fenomenas suteikia galimybę kaip niekad visuotinai ir efektyviai reaguoti į iškilusią humanitarinę krizę. Tačiau tokia pagalba turi būti koordinuojama ir valdoma, turi būti renkama ir platinama informacija, užmezgami aukšto lygio kontaktai, kuriamos ilgalaikės pagalbos strategijos. Tai, Šventojo Sosto įsitikinimu, gali geriausiai daryti Jungtinių Tautų Organizacija, jos kompetentingos agentūros. Pagalbos fondų rinkimo sektoriuje jau yra sektinas pavyzdys – Centrinis pagalbos fondas.

Vis dėlto, pabrėžė arkivyskupas Migliore, reikia skirti koordinaciją ir humanitarines organizacijas. Pastarosios turi įvairų pobūdį ir skirtingą jautrumą. Tad jų koordinacija turėtų vykti pagarbos ir bendradarbiavimo dvasioje. Centralizuotas koordinavimas neturėtų riboti pilietinės visuomenės galimybių. Trys kriterijai galėtų tam pasitarnauti. Pirma, koordinatorius ar koordinacinė sistema negali panaikinti humanitarinės organizacijos autonomijos ir nepriklausomybės. Antra, koordinatorius turėtų reikšmę teikti ne tik didelėms, bet taip pat mažoms ir vidutinėms humanitarinėms organizacijoms. Trečia, koordinatorius turi vengti menkinti humanitarinių nevyriausybinių organizacijų sugebėjimą veikti humanitarinės krizės vietoje. (rk)








All the contents on this site are copyrighted ©.