Paskelbta Popiežiaus kelionės į Turkiją programa.

Kaip jau prieš kelias savaites oficialiai informuota, kelionė prasidės antradienį, lapkričio 28-ąją. 9 valandą ryto Popiežiaus lėktuvas pakils iš Romos Fiumicino oro uosto ir 13 valandą, Turkijos laiku, pasieks Ankarą. Po sutikimo ceremonijos Ankaros oro uoste, pirmosios kelionės dienos popietę numatytas Benedikto XVI apsilankymas moderniosios Turkijos kūrėjo Atatiurko mauzoliejuje, vizitas pas respublikos prezidentą, susitikimai su Turkijos vyriausybės vicepremjeru, religijų reikalų valstybinės žinybos vadovu ir su šalyje akredituotu diplomatiniu korpusu. Pastarųjų dviejų susitikimų metu – su religijų reikalų vadovu ir su diplomatais – numatytos Popiežiaus kalbos.

Antrosios vizito dienos, trečiadienio, lapkričio 29-osios rytą Šv. Tėvas lankys svarbų pirmųjų krikščionybės amžių miestą Efezą. Čia bus aukojamos Mišios. Po pietų Benediktas XVI atvyks į Stambulą, melsis Konstantinopolio patriarcho katedroje, dedikuotoje šv. Jurgiui ir susitiks su patriarchu Baltramiejumi I.

Pagrindinis šios Popiežiaus kelionės į Turkiją momentas bus Benedikto XVI dalyvavimas Konstantinopolio ekumeninio patriarchato dangiškojo globėjo apaštalo šv. Andriejaus šventės iškilmingoje liturgijoje ketvirtadienio, lapkričio 30 dienos rytą. Panašiai kaip Romos Bažnyčios svarbiausias dangiškasis globėjas yra apaštalas šv. Petras, Konstantinopolio Bažnyčios globėjas yra Simono Petro brolis apaštalas šv. Andriejus. Kasmet per Petrines į Romą atvyksta Konstantinopolio patriarchato delegacija, o Romos Bažnyčios delegacija kasmet keliauja į Stambulą šv. Andriejaus šventės proga. Šiemetinė šv. Andriejaus šventė bus ypatinga, nes iš Romos į ją atvyks ne įprastinė ekumeninė delegacija, bet pats Popiežius. Lapkričio 30-ąją Stambule vyksiančios liturgijos metu Šv. Tėvas pasakys kalbą, o pabaigoje bus paskelbtas bendras popiežiaus Benedikto XVI ir patriarcho Baltramiejaus I pareiškimas.

Vėliau tą pačią dieną, lapkričio 30-ąją, Popiežius taip pat aplankys šv. Sofijos muziejų. Šis statinys yra Konstantinopolio miesto simbolis. Bizantijos laikais tai buvo patriarchų katedra. Vėliau, kai Konstantinopolį užėmė turkai, Šv. Sofijos bazilika buvo paversta mečete ir buvo svarbiausia musulmoniškos imperijos šventovė. Galiausiai buvusios katedros ir mečetės pastate po pirmojo pasaulinio karo pasaulietiška valstybe tapusioje Turkijoje buvo įrengtas muziejus. Tos pačios dienos popietę taip pat numatyti Popiežiaus susitikimai su kitų dviejų Turkijoje veikiančių krikščioniškų bendrijų vadovais. Benediktas XVI aplankys armėnų apaštališkosios Bažnyčios katedrą ir susitiks su patriarchu Mesrobu II. Šio susitikimo metu numatyta Popiežiaus kalba. Po to Benediktas XVI susitiks su sirų ortodoksų Bažnyčios metropolitu. Tą pačią dieną taip pat numatytas susitikimas su Turkijos didžiuoju rabinu. Galiausiai, vakarą Šv. Tėvas praleis drauge su Turkijos katalikų Bažnyčios vyskupais.

Penktadienį, gruodžio 1-ąją, Šv. Tėvas aukos Mišias Stambulo katalikų katedroje. Išvykimas iš Turkijos numatytas gruodžio 1 dienos 13.15 valandą. Apie 3 valandą po pietų Popiežius turėtų būti jau parskridęs į Romą.

Kalbėdami apie būsimą Popiežiaus kelionę iš karto matome du jos aspektus: tai bus ir negausios Turkijoje gyvenančių katalikų bendruomenės lankymas, ir ekumeninis vizitas pas seseriškos ortodoksų Bažnyčios patriarchą.

Kaip žinoma, dabartinis Stambulo miestas, iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos vadintas Konstantinopoliu, iki penkioliktojo amžiaus buvo krikščioniškosios Bizantijos sostinė - Rytų krikščionių religinis ir politinis centras. Rytų krikščionių centru Konstantinopolis išliko ir po krikščioniškosios imperijos žlugimo. Nors turkams sugriovus krikščioniškąją imperiją krikščionybė patyrė milžiniškus nuostolius, tačiau Konstantinopolio patriarchų sostas išliko. Išliko taip pat Konstantinopolio patriarchų autoritetas, kurį, nors ir juridiškai nesaistantį, pripažįsta visos ortodoksiškos autekafalinės Bažnyčios. Tad vienas svarbiausių būsimosios Popiežiaus kelionės į Turkiją momentų ir bus susitikimas su Konstantinopolio patriarchu, dalyvavimas patriarchato dangiškojo globėjo apaštalo šv. Andriejaus iškilmėje lapkričio 30 dieną.

Naują katalikų ir ortodoksų santykių erą pradėjo Vatikano II Susirinkimas. Dar prieš Susirinkimo uždarymą, katalikų ir ortodoksų Bažnyčių vadovai – popiežius Paulius VI ir Konstantinopolio patriarchas Atenagoras I 1964 metais susitikę Jeruzalėje atšaukė 1054 metais paskelbtas anatemas, kuriomis prasidėjo didžioji schizma, ilgiems šimtmečiams atskyrusi Rytų ir Vakarų krikščionis. Anas broliškas susitikimas davė pradžią ir tradicijai vieni kitus lankyti dangiškųjų globėjų švenčių proga.

Greta šio ekumeninio Popiežiaus kelionės aspekto, ne mažiau svarbus ir kitas – Šv. Tėvas keliauja lankyti Turkijoje gyvenančios mažosios katalikų bendruomenės, nes vienas svarbiausių apaštalo Petro įpėdinio uždavinių juk yra „stiprinti brolių tikėjimą“.

Turkijoje katalikų yra tik 32 tūkstančiai, kai tuo tarpu visų šalies gyventojų skaičius siekia 72 milijonus. Nepaisant tokio mažo tikinčiųjų skaičiaus, Turkijos katalikų bendruomenė turi įprastines teritorines – hierarchines struktūras. Šalies teritorija sudalinta į septynias vyskupijas, su 47 parapijomis. Sielovadai vadovauja 6 vyskupai, talkina 68 kunigai. Jiems padeda 4 nuolatiniai diakonai, 12 brolių vienuolių, 86 seserys vienuolės, trys dešimtys katechetų. 5 seminaristai ruošiasi kunigystei. Turkijos katalikų Bažnyčia išlaiko 12 vaikų darželių ir pradžios mokyklų bei 10 gimnazijų. Vaikų darželius ir pradžios mokyklas lanko daugiau kaip 700 vaikų, o gimnazijas – daugiau kaip 4 tūkstančiai. Turkijoje taip pat palyginti plačiai išvystyta katalikiška socialinė ir karitatyvinė veikla – veikia keturios katalikiškos ligoninės, penkios ambulatorijos, penki senelių namai ir trys šalpos centrai. (jm)