Kardinolas Martino: kovojant su badu ekonomika negali būti atsieta nuo etikos

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) neseniai surengė seminarą apie žmogaus teisės į maistą įgyvendinimą. Maisto trūkumą ir nuolatinę bado grėsmę patiria daugybė milijonų moterų, vyrų bei vaikų, tad žmonija negali likt abejinga šiai problemai.

Badas kenkia ne tik paties žmogaus biologiniam išsivystymui ir sveikatos būklei, bet turi ir kitokių pasekmių. Maisto trūkumas nulemia nuolatinę psichinę įtampą ir nesaugumo būklę, nežinojimas kaip išmaitint vaikus – stresą ir frustraciją.

Tuo tarpu, kiekvienas asmuo turi pamatinę ir nepažeidžiamą teisę į maistą, jos užtikrinimas yra valstybių, tautų, politikų, ekonominių jėgų pareiga.

Seminare dalyvavo ir pranešimą skaitė kardinolas Renato Martino, Popiežiškosios taikos ir teisingumo tarybos pirmininkas. Pateikiame trumpą kardinolo Martino pranešimo minčių santrauką.

Anot kardinolo Martino, badas yra vienas iš skurdo aspektų, o pats skurdas yra sudėtingas socialinis fenomenas. Skurdo priežastys įvardijamos priklausomai nuo socialinio konteksto, lyties, amžiaus, gyvenamosios vietos, profesijos ir turimo statuso. Fermeriui skurdo priežastis gali būti sausra, darbininkui – didelės kainos ir darbo trūkumas, verslininkui skurdas yra susijęs su rinka ir produkcijos lygiu, o sociologui su išsilavinimo trūkumu. Iš tiesų, skurdas niekada nėra tik vieno dalyko nulemtas reiškinys, tai daugybės faktorių pasekmė.

Pernelyg dažnai kovoje su badu ignoruojama visų skurdo prielaidų visuma, susitelkiama tik ties kai kuriais techniniais ir ekonominiais aspektais. Pasak kardinolo Martino, būtina išvystyti ilgalaikes strategijas ir neapsiriboti trumpalaikėmis išeitimis. Į kovą su skurdu turi būti įtraukti ir patys badaujantieji, jie turi tapti aktyviais dalyviais. Reikia stengtis užtikrinti pakankamą ir nuolatinį apsirūpinimą kokybišku maistu, lygus paskirstymas turi garantuoti maisto prieinamumą visiems.

Ne vienoje valstybėje reikia teisingos agrarinės reformos. Kai kuriose šalyse mažytė dalis gyventojų yra sutelkusi savo rankose didžiąją dalį žemės, tad lygesnis žemės paskirstymas yra bet kokios reformos būtinas elementas. Pabrėžtina, jog daug kur moterims turi būti sudarytos didesnės galimybės turėti žemės. Didesnį derlių užtikrinančios technologijos ir žinios turi būti prieinamos visiems. Ir visiškai nenormali ir nepriimtina yra dabartinė ekonominės politikos nulemta padėtis, kai jau pagamintas maistas, kurio užtektų pamaitinti visą žmoniją, yra neišdalijamas ir išmetamas.

Kardinolas Martino taip pat akcentavo taikos reikšmę. Karas ir konfliktai neišvengiamai nulemia skurdą ir badą.

Galiausiai Popiežiškosios taikos ir teisingumo tarybos pirmininkas paminėjo vieną iš pamatinių Bažnyčios socialinės doktrinos principų – visuotinę gėrybių paskirtį. Šis principas atsveria perdėtą gerovės ir pelno troškimą, pagrindžia solidarumą tarp žmonių šeimos narių. Tai yra moralinė ir etinė dimensija, kuri negali būti atskirta nuo ekonomikos, prekybos ir verslo organizacijų veiklos, teisinių ir politinių institucijų.

Kova su skurdu vargu ar bus laimėta, jei nebus atsižvelgta į žmogiškus skurdo faktorius. Šioje kovoje visi turime bendradarbiauti kaip žmonių šeimos nariai, kaip tautų šeima. Be šitokio solidarumo pastangos įveikti skurdą, taip pat ir tarptautinių organizacijų veikla, turės labai ribotą ar netgi jokio poveikio. (rk)