Benediktas XVI susitiko su kariuomenės ordinarais.
Suvažiavimas skirtas karių sielovadą reglamentuojančio dokumento – popiežiaus Jono
Pauliaus II apaštališkosios konstitucijos „Spirituali militum curae“ paskelbimo dvidešimtosioms
metinėms ir jos taikymui dabartinėmis sąlygomis. 1986 metų balandžio 21 dieną paskelbta
konstitucija reformavo anksčiau galiojusią karių ir jų šeimų sielovados tvarką; sukūrė
karių sielovados struktūrą, panašią į eilinės diecezinės sielovados struktūrą, kurioje
kariuomenės ordinaras atlieka panašias funkcijas kaip ir įprastinės teritorinės vyskupijos
ordinaras, karo kapelionas – panašias į parapijos klebono. Konstitucijoje, remiantis
Vatikano II Susirinkimo dokumentais, taip pat daug dėmesio skirta kariuomenės taikdariškai
misijai ir Bažnyčios pašaukimui tą misiją stiprinti. Šiandien, praėjus dviem dešimtmečiams
nuo konstitucijos paskelbimo, kariuomenės sielovadai keliami uždaviniai lieka tie
patys, tačiau gerokai pasikeitė pačios ginkluotosios pajėgos ir tarptautinis kontekstas,
kuriame jos veikia. Vis daugiau nacionalinių kariuomenių sudaryt ne iš šauktinių,
bet iš profesionalų, pasikeitė tarptautinių taikos palaikymo misijų apimtis ir geografija.
Savo
kalboje, ketvirtadienio rytą sakytoje kariuomenės ordinarams, Popiežius priminė dvi
pagrindines ir nekintančias vertybes, kurias iškelia prieš du dešimtmečius paskelbta
apaštališkoji konstitucija – žmogaus asmenį ir taiką.
Visa karių sielovados
struktūra visų pirma turi tarnauti žmogui. Sutelkti dėmesį į žmogų,- sakė Popiežius,-
reiškia, svarbiausią dėmesį skirti kario krikščioniškai brandai, palydėti karį ir
jo šeimos narius krikščioniškajame asmeniniame ir bendruomeniniame gyvenime, ugdyti
žmonių maldingumą bei šventumą ir bendruomenės tarpusavio broliškumą.
Kita
pamatinė karių sielovados vertybė yra taika. Vatikano II Susirinkimas konstitucijoje
„Gaudium et Spes“ karius pavadino taikos tarnais (GS 79). Jei Bažnyčia į kiekvieną
karį žiūri kaip į taikos tarną, tai juo labiau taikos tarnais turi būti kariuomenės
ordinarai ir kapelionai. Vykdyti šią taikos tarnystę,- sakė Popiežius,- tai visų pirma
skelbti krikščionišką socialinę doktriną, kurioje taikos tematika užima vieną svarbiausių
vietų. Nuolatinis taikos vertybės akcentavimas Bažnyčios mokyme, be jokios abejonės,
paveikė šiandien Vakarų pasaulyje suformuotą taikos visuomenės ir taikaus pasaulio
idealą. Deja, negalime nepastebėti, dažnai jam priešpastatomų ekonominių ar politinių
interesų, kurie yra pagrindinė tarptautinės nesantaikos proveržių priežastis. Dėl
to, Bažnyčia, turėdama galimybę per savąsias karių sielovados struktūras, skelbti
savąją taikaus pasaulio viziją kariuomenės viduje, tarnauti tiesa ir teisingumu grįstos
taikos idealui, gali ženkliai prisidėti prie teisingesnio ir taikesnio pasaulio kūrimo.
(jm)