Belgijos ambasadorius įteikė Popiežiui skiriamuosius raštus.

Ketvirtadienio rytą įteikdamas Popiežiui skiriamuosius raštus, misiją Vatikane pradėjo naujasis Belgijos ambasadorius Frank De Coninck. Sveikindamas diplomatą, Benediktas XVI jam sakytoje kalboje daugiausia dėmesio skyrė Europai ir jos ateičiai – tiek Europos misijai šių dienų pasaulyje, tiek ir jos gyventojų pasaulėjautą formuojančioms vertybėms.

Europa yra ne tik ekonominė galybė, bet taip pat vilties ženklas daugeliui žmonių,- sakė Popiežius,- dėl to būtina, kad vis stiprėtų jos vaidmuo ginant taiką, visų pirma tokiose dramatiškose situacijose, kuriose gyvena Šventoji Žemė ir Irakas, o taip pat daugelis Azijos ir Afrikos šalių. Tarptautinė bendruomenė privalo grąžinti ir garantuoti taiką ten, kuri jos šiandien labiausiai reikia. Aiški ir svari šiame kontekste turi būti Europos Sąjungos pozicija. Popiežius čia atskirai paminėjo Belgijos vaidmenį; aukštai įvertino Belgijos dalyvavimą taikos misijose, ypač centrinėje Afrikoje.

Kita ambasadoriui sakytoje kalboje Popie˛iaus paliesta tema – tai žmogus, jo savivoka šiandien sparčiai vykstančio papročių liberalizavimo akivaizdoje, kuris pavertė reliatyviomis tas vertybes ir normas, kurios dar neseniai atrodė nepajudinamos. Šiandien Vakarų visuomenės gyvena pertekusios materialinių gėrybių; konsumizmas ir subjektyvizmas sukėlė rimtą gyvenimo prasmės krizę. Kai kuriose šalyse priimti įstatymai negerbia žmogaus gyvybės, ją nuvertina ir paverčia eksperimentų ir manipuliacijų objektu. Matydama šitokios pasaulėžiūros keliamus pavojus žmogaus orumui, Bažnyčia nepaliaus skelbti savosios ˛mogaus vizijos, nepaliaus siūlyti savojo „rakto“ į žmogaus gyvenimo prasmę ir neatsisakys savo pareigos skelbti viltį.

Popiežiaus kalboje naujajam Belgijos ambasadoriui taip pat buvo paliesta imigracijos ir kultūrų bei religijų dialogo tema. Kitose kultūrose suformuotų ir kitas religijas išpažįstančių imigrantų skaičiaus augimas savaime reikalauja dialogo su jais. O tam, savo ruožtu, būtinas artimesnis tarpusavio pažinimas, tolerancija ir teisės normų laikymasis. Europos valstybių vykdomą imigracijos politiką, turi lydėti ir integracijos politika, kad nebūtų palikta vietos tokioms, deja neretomis, ksenofobijos ar nusikalstamumo situacijoms, su kokiomis susiduria ar į kurias stumiami už įstatymo ribų atsidūrę imigrantai. Imigracijos politika taip pat turi būti derinama su pagalba neturtingoms valstybėms, imigrantus priimančių valstybių interesai turi būti derinami su interesais tų šalių, iš kurių žmonės bėga skurdo genami. (jm)