Šeštadienį popiežius Benediktas XVI lankėsi popiežiškajame Laterano universitete.

Šeštadienio ryte popiežius Benediktas XVI lankėsi Romos mieste esančiame popiežiškajame Laterano universitete. Čia jis dalyvavo visiškai atnaujinto bibliotekos pastato inauguracijoje. Ši biblioteka šiuo metu turi 600 000 įvairių spausdinių, tarp jų tūkstančius 15 – 16 – 17 amžiuje publikuotų knygų, bet taip pat ir naujausių filosofijos, teisės, religijos, socialinių mokslų tekstų kolekcijas, elektroninių leidinių bazes ir elektroninius katalogus. Popiežiaus apsilankymo Laterano universiteto rektorius simboliškai paskelbė naujųjų mokslo metų pradžią.

Šventasis Tėvas džiaugėsi apsilankęs „savo“, Romos vyskupo ir popiežiaus universitete, kuriame, - sakė jis sveikindamasis su dėstytojais ir studentais, - yra ieškoma tiesos ir, galų gale, ieškoma Kristaus, kuris pats yra Tiesa.

Tiesos ieškojimo temą popiežius Benediktas XVI pratęsė savo inauguracinėje kalboje.

Akademinis kontekstas, - teigė Šventasis Tėvas, - verčia mąstyti apie jau dešimtmečius besitęsiančią kultūros ir tapatybės krizę. Universitetas yra privilegijuota vieta, kur galima ieškoti išeičių iš tokios padėties. Juk universitete saugomos turtingos šimtametės tradicijos, čia formuojasi naujos kartos, kurios laukia rimto ir atsakingo atsakymo į amžiną klausimą apie egzistencijos prasmę. Negalima nuvilti šio laukimo.

Šiuolaikinis kontekstas, rodos, pirmenybę teikia dirbtiniam protui, kuris darosi vis labiau priklausomas nuo eksperimentinės technikos ir užmiršta, jog kiekvienas mokslas turi būti dėl žmogaus ir padėt žmogui siekt savo tikrojo gėrio.

Kiekvienas žmogus turi suteikti prasmę savo gyvenimui, taip pat ir mokslinio atradimo šviesoje. Pasidavimas tik atradimo skoniui ir malonumui gali nuvesti prie dramos, kurią pasakoja senas antikos mitas – jaunasis Ikaras, pagautas absoliučios laisvės svaigulio, nebegirdėdamas savo seno tėvo Dedalo kvietimų, artinasi prie saulės užmiršęs, kad jo sparnai sutvirtinti vašku. Šiam nuo karščio ištirpus Ikaras krenta ir mirtis yra ta kaina, kurią jis sumoka už savo iliuzijas. Šis senas pasakojimas turi amžiną vertę – pasidavimas iliuzijoms gali turėti tragiškas pasekmes savo ir kitų gyvenimams.

Universiteto dėstytojo pareiga, - tęsė popiežius Benediktas, - yra ne tik tiesos ieškojimas, bet ir jos skleidimas bei gynimas nuo redukcijų ir iškraipymų. Tiesos tema nėra skirta tik siauram mąstytojų ratui, ji turi lemiamos įtakos kiekvieno asmens giliajam identitetui ir socialiniams santykiams. Tiesos ieškojimas yra sunkus, tačiau palengva jis tampa aistra ir atradimo džiaugsmu.

Galutinė tiesa yra Dievas, link Jo natūraliai stiebiasi kiekvienas protas. Dievas nėra tuščias žodis ar abstrakti idėja. Priešingai, tai pamatas ant kurio galima pastatyti savo gyvenimą.

Galiausiai Šventasis Tėvas padėkojo Laterano universiteto vadovybei, kuri nusprendė universiteto didžiąją salę pavadinti jo vardu. Jis palinkėjo universitetui būti intensyvių mokslinių studijų centru ir tapti dialogo tarp skirtingų religinių ir kultūrinių tikrovių instrumentu. (rk)