Vengrų revoliucijos 50 metinės

Verta ir teisinga ginti bei saugoti savo laisvę ir religijos teises, - tokiais žodžiais pradedamas popiežiaus Benedikto XVI laiškas Kardinolų Kolegijos Dekanui Angelo Sodano, Šv. Tėvo ypatingajam pasiuntiniui į Vengrijos laisvės iškilmes Budapešte. Iškilmės įvyks kitą sekmadienį ir pirmadienį, spalio 22 ir 23 dienomis. Šiemet menamos istorinės vengrų tautos revoliucijos 50 metininės. Vengrų tautos sukilimas 1956 metų spalio 23 d. buvo sovietų tankų numalšintas praliejant kraują lapkričio 4 d. Taip pat spalio 23 d. buvo atkurtas Vengrijos respublikos suverenumas 1989 metais, galutinai sužlugus komunistiniam Vidurio ir Rytų Europos blokui praėjusio šimtmečio devintojo dešimtmečio pabaigoje. Data buvo parinkta neatsitiktinai, pagerbiant didvyriškos revoliucijos atmintį.

Popiežius, laiške savo ypatingajam pasiuntiniui į Vengrijos laisvės iškilmę priminė Vatikano II susirinkimo dokumentą „Gaudium et Spes“, skelbianti, jog „tikroji laisvė yra ypatingas Dievo paveikslo žmoguje ženklas“. Todėl Bažnyčia pripažįsta, kad teisėtą orumą ir laisvę reikia ginti. „Juk būtent Dievas sukūrė žmogų kaip protaujantį bei laisvą bendruomenės narį“. Todėl vertingai pelnė pagarbos ir nuolankios maldos visi kentėję prievartą ir dėl jos žuvę.

Benediktas XVI laiške priminė, jog prieš penkiasdešimtmetį jo pirmtakas popiežius Pijus XII savo malda ir guodžiančiais žodžiais lydėjo laisvę ginti stojusią vengrų tautą. Vengrija rengiasi iškilmingai paminėti didvyriško laisvės gynimo metines. Esu įsitikinęs, -rašo Šv. Tėvas, - kad šios iškilmės galės sustiprinti vengrų tautos ir visos Europos tikėjimą ir vienybę. Benediktas XVI laiške įpareigojo savo ypatingąjį pasiuntinį kardinolą Angelo Sodano Vengrijos laisvės iškilmėje atstovauti jam, jo vardu vadovauti iškilmingoms apeigoms bei perduoti šv. Tėvo sveikinimą Vengrijos prezidentui, kitiems valstybės atstovams ir Bažnyčios ganytojams.

Galėsi Vatikano II Susirinkimo žodžiais ypatingai paraginti visus, ypač besirūpinančius kitų auklėjimu, stengtis taip ugdyti žmones, kad jie, laikydamiesi moralinės tvarkos, klausytų teisėtos valdžios ir būtų tikrosios laisvės mylėtojai (Tikėjimo laisvės deklaracija „Dignitatis Humanae“), - pažymėjo laiške savo ypatingajam pasiuntiniui į Vengrijos laisvės iškilmes Budapešte kardinolui Angelo Sodano Benediktas XVI.

*

Viltį sužadinusi 1956 metų Vengrijos revoliucija ir po jos Vengrijoje sekę tragiški įvykiai susilaukė ypatingo atgarsio Šventajame Soste. Kaip savo laiške kardinolui Sodano priminė Šv. Tėvas, jo pirmtakas, Popiežius Pijus XII ypatingais veiksmais išreiškė Bažnyčios paramą ir rūpestį laisvę ginti stojusiai vengrų tautai.

Dievo tarnas Pijus XII 1956 metais dviejų savaičių bėgyje paskelbė net tris enciklikas bei pasakė kalbą per Vatikano Radiją, kuriuose atsispindi kaip lemtingomis dienomis Šv. Sostas siekė malda ir žodžiu užtarti ne tik vengrų tautą, bet ir kitas komunistinių režimų valdomas Vidurio ir Rytų bei Pietryčių Europos šalis.

Pirmąja enciklika, „Luctuosissimi eventus”, Pijus XII 1956 metų spalio 28 dieną visoje Bažnyčioje užprašė viešas pamaldas, idant nuo smurto veiksmų ir kraujo praliejimo kenčianti vengrų tauta galėtų laimėti teisingumu paremtą taiką. Enciklikoje Popiežius taip pat prašė melstis už Vengrijoje ir Rytų Europos šalyse kalinamus arba ištremtus vyskupus.

Antrąja, po trijų dienų, lapkričio 1 d., paskelbta enciklika „Laetamur admodum” Pijus XII dar kartą kreipėsi į viso pasaulio vyskupus dėkodamas už maldas ir optimistiškai pažymėdamas, jog, atrodo, kad tuoj galės ne tik Vengrijoje, bet ir Lenkijoje sušvisti nauja teisingumu paremtos taikos aušra. Popiežius vėl prašė visų tikinčiųjų melstis už tautų taiką. Antrojoje enciklikoje, be kita ko, Popiežius pranešė, kad tiek Lenkijos, tiek Vengrijos Bažnyčių primai, kardinolai Višinskis ir Mindsentis, amnestuoti ir išlaisvinti, vėl galėjo sugrįžti į savo arkivyskupijų sostus. Antrojoje Enciklikoje taip pat kalbama, apie didį Šv. Sosto rūpestį poslinkiais Artimuosiuose Rytuose dėl ten prasidėjusių ginkluotų veiksmų.

Trečiąją encikliką „Datis nuperrime”, Pijus XII paskelbė dieną po to, kai sovietų tankai kraujuje numalšino vengrų revoliuciją ir laisvės viltis. 1956 m. lapkričio 5 dieną paskelbtoje enciklikoje Šv. Tėvas Pijus XII pasmerkė sovietų invaziją. Jis enciklikoje pažymėjo, jog kraujo praliejimas, valstybinių institucijų nuslopinimas bei svetimos kariuomenės Vengrijoje pažeistos ir pamintos žmogaus teisės šaukiasi Dievo keršto, nes taip, kaip Dievas baudžia už nuodėmes tikinčiuosius, dėl neteisingumo sukrečia taip pat valdančiuosius ir valstybes.

Skaudžią pasauliui valandą Pijus XII panorėjo išsakyti savo gilų skausmą dėl daug aukų pareikalavusių poslinkių Vengrijoje. Jis tai padarė per Vatikano Radiją pasakytoje kalboje tų pačių 1956 m. lapkričio 10 dieną. (sk)