Rusijoje, Sankt Peterburge, sekmadienį asamblėjos darbus užbaigusi Europos vyskupų
konferencijos taryba paskelbė baigiamąsias susitikimo išvadas.
Sankt Peterburge
spalio 4-8 dienomis vykusioje tarybos asamblėjoje dalyvavo 34 Europos vyskupų konferencijų
pirmininkai. Naujuoju pirmininku buvo išrinktas Vengrijos primas, Budapešto arkivyskupas,
54 metų kardinolas Peter Erdo. Asamblėjos dalyvius laiškais pasveikino popiežius Benediktas
XVI ir Rusijos ortodoksų Bažnyčios patriarchas Aleksijus II.
Dalyviai buvo
supažindinti su Rusijos katalikų Bažnyčios gyvenimu. Oficialiai Rusijoje priskaičiuojama
600 tūkstančių katalikų, tačiau kai kurie tyrimai leidžia manyti, kad katalikai galėtų
sudaryti net vieną Rusijos gyventojų procentą, o tai būtų milijonas 400 tūkstančių
katalikų. Rusijos Federacijoje veikia 250 įregistruotų katalikiškų organizacijų, iš
kurių 225 yra parapijos. Jas aptarnauja 270 kunigų, bet tik dešimt procentų yra rusai.
Rusijos katalikų Bažnyčia viltingai žvelgia į ateitį, ekumeninių santykių raida yra
teigiama. Nors Bažnyčios struktūrų pradžia sieta XIII amžių, XX amžius buvo paženklintas
kankinių krauju. Reikia išnaudoti Dievo dovanotą dabartinį palankų istorinį momentą,
- pareiškė Maskvos katalikų metropolitas, arkivyskupas Kondrusievičius.
Naujojo
Europos vyskupų konferencijos tarybos pirmininko išrinkimas asamblėjos dalyviams suteikė
progą pasvarstyti apie 35 metus gyvuojančios tarybos ateities uždavinius. Europos
vyskupų konferencijos taryba atnaujino kelių komisijų sudėtį ir patvirtino ateities
projektus. Tarp pastarųjų įsakmiai paminėti yra trys: visų Europos universitetų dėstytojų
kongresas apie naująjį humanizmą, vyksiantis Romoje, 2007 metų birželio 21-24 dienomis;
trečioji Europos ekumeninė asamblėja Sibiu, Rumunijoje, 2007 metų rugsėjo 4-8 dienomis;
nauja serija seminarų migracijos tema, kuriuose dalyvaus Afrikos ir Europos vyskupai.
Seminarai bus užbaigti 2010 metais rengsimu simpoziumu apie evangelizavimą ir kultūras.
Europos
Sąjungos institucijos ir žemyno vienijimosi procesas, pašaukimų sielovada ir kunigo
vaidmuo, santuokos ir šeimos iššūkiai, ekumeninis kelias – tai kitos temos, kurioms
dėmesį skyrė pastarosiomis dienomis Sankt Peterburge posėdžiavusi Europos vyskupų
konferencijos tarybos asamblėja. Europa patiria didelių permainų laikotarpį, iš Bažnyčios
reikalaujantį tvirtai laikytis tikėjimo ir atidžiai klausytis, ką byloja Bažnyčiai
Šventoji Dvasia. Aiškėja būtinumas, kad Europos vyskupai kalbėtų vienu balsu iškylančių
didžiųjų iššūkių, kaip antai migracijos, religijų santykių ypač su musulmonais, šeimos
ir etikos klausimų atžvilgiu. Buvęs Europos vyskupų konferencijos tarybos pirmininkas
vyskupas Amedee Grab kalbėjo, jog Bažnyčios tikslas ir vaidmuo nėra palaikyti Europą
krikščioniška, atmetant visas kitas ne iš Europos kilusias religijas, o padėti Europos
krikščionims gyventi nuosekliai pagal jų krikšto kvietimą ir vis iš naujo visiems
pasaulio žmonėms skelbti Jėzaus Kristaus žinią.
Baigę darbus Europos vyskupai
oficialiame pareiškime išsakė gilų susirūpinimą dėl neteisingumo situacijų pasaulyje,
ypač dėl Darfūro regiono gyventojų likimo ir kad jau susidariusi milžiniška humanitarinė
krizė darysis tik sunkesnė. Būgštaujama, jog netrukus, pasibaigus lietaus sezonui,
bus atnaujinta pabėgėlių bombardavimo programa. Europos vyskupai, kurie su Sudano
katalikų ganytojais rūpinasi kaip padėti milijonams pabėgėlių, paragino visus Europos
žemyno katalikus visomis priemonėmis remti pagalbos veiksmus – malda, finansine parama
ir operatyviu visuomenės informavimu apie poslinkius tame Afrikos regione ir kitose
pasaulio vietose, kurioms graso karai ir smurtas.
Europos katalikų vyskupai
taip pat išsakė susirūpinimą dėl smurto kamuojamos Šri Lankos katalikų padėties: nužudyta
šimtai žmonių, daug sužeistų ir dingusių be žinios, tarp pastarųjų ir du kunigai.
Europos vyskupai taip pat priminė popiežiaus Benedikto XVI spalio 1 d. išsakytą
susirūpinimą dėl tragiško Irako tautos likimo. Katalikai ir musulmonai amžiais gyveno
kartu santarvėje, bet kai kurių religinių grupių smurtas jau keli mėnesiai žeidžia
musulmonų bendruomenę ir kelia egzistencinę grėsmę krikščionių bendruomenei, - pažymėjo
Europos ganytojai.
Vyskupai baigiamajame pareiškime taip pat išreiškė solidarumą
smurto kamuojamai Palestiniečių tautai, kuri dėl vidaus nesutarimų išgyvena bene sudėtingiausią
pastarojo meto išbandymą.
Ganytojai taip pat dėkojo visiems, kurie dosniai
atsiliepė į nuo naujo konflikto nukentėjusio Libano pagalbos šauksmus.
Deklaraciją
Europos vyskupai užbaigė raginimu kur kas rimčiau vertinti JTO „Tūkstantmečio tikslų“
programą, kuria tarptautinė bendruomenė užsibrėžė iki 2015 metų panaikinti ypač didelį
skurdą ir badą, sumažinti kūdikių mirtingumą, stiprinti gimdyvių sveikatą, įveikti
AIDS, maliariją ir kitas ligas bei užtikrinti visapusišką pradinį ugdymą, skatinti
lygybę, užtikrinti nuoseklią aplinkos apsaugą. „Tūkstantmečio tikslų“ programa buvo
paskelbta 2000 metais, bet ligi šiol nemaža dalimi liko tik popieriuje. (sk)