Buvusio sekretoriaus memuarai apie Dievo tarną Joną Paulių II

Prieš pusantrų metų mirusio popiežiaus Jono Pauliaus II asmeninis sekretorius, dabar Krokuvos kardinolas Stanislav Dživiš išleis prisiminimų knygą „Gyvenimas su Karoliu“. Buvusio asmeninio sekretoriaus memuarai yra nepakartojamas liudijimas apie keturis dešimtmečius praleistus su Karoliu Vojtyla.

Krokuvos kardinolo Dživišo memuarus užrašė italas žurnalistas ir žinomas Bažnyčios gyvenimo apžvalgininkas, kelių knygų apie popiežius ir Vatikaną autorius Gian Franco Svidercoschi. Veikalo autorinės teisės priklauso leidyklai Rizzoli. Knyga pristatoma Frankfurto knygų mugėje.

Memuarų autorius Dievo tarną Joną Paulių II lydėjo ne vien per beveik trijų dešimtmečių pontifikatą, nes iki kardinolo Karolio Vojtylos išrinkimo popiežiumi Stanislav Dživiš ištisą dešimtmetį buvo jo asmeninis sekretorius Krokuvoje. Veikalo autorius pasakoja apie didžio popiežiaus humaniškumą ir apie mažiau žinomą jo gyvenimą bei darbus Krokuvos arkivyskupijoje. Pasakojimą autorius pradeda nuo 1966 metų, kai buvo būsimo popiežius pakviestas būti jo sekretoriumi.

Stanislav Dživiš atkuria svarbiausius popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikato įvykius lemtingų tarptautinių poslinkių fone, tokių kaip Berlyno sienos griuvimas ir rugsėjo 11 teroristiniai išpuoliai Jungtinėse Valstijose 2001 metais. Pasakojime išsamiai kalbama apie Jono Pauliaus II keliones, susitikimus su politikais, didžiuosius sprendimus nulėmusias aplinkybes, taip pat apie popiežiaus kasdienį nerimą, susikaupimui ir maldai skirtą laiką, jo kančias, ligą ir mirtį 2005 metais, tačiau visų patirčių viršūnė asmeniniam sekretoriui buvo jį giliai sukrėtęs pasikėsinimas į popiežiaus gyvybę. Apie nepavykusį pasikėsinimą į Jono Pauliaus II gyvybę Šv. Petro aikštėje Vatikane 1981 metų gegužės 13 dieną Stanislav Dživiš yra pasakojęs prieš kelerius metus išleistuose veikaluose – pasikėsinimo XX metinių proga Vatikano dienraščio išleistame priede ir 2005 metais išleistoje Jono Pauliaus II knygoje „Atmintis ir tapatybė“, kurios pabaigoje yra pateikta stenograma popiežiaus ir jo sekretoriaus pokalbio apie pasikėsinimą ir su juo susijusias aplinkybes.

Naujajame veikale „Gyvenimas su Karoliu“ kardinolas Stanislav Dživiš apie profesionalaus žudiko turko Ali Agča bandymą nušauti Joną Paulių II pasakoja XIX skyriuje, antrašte „Anie du pistoleto šūviai“.

Pirmosios salvės sekretorius neišgirdo, tik pamatė nuo aikštės nelauktai staigiai pakylančius, tarsi kažko išgąsdintus šimtus karvelių. Antrą šūvį išgirdo tuomet, kai popiežius jau buvo pradėjęs smukti į šoną prie pat jo. Buvo gegužės 13 dienos popietė, 17 val. 19 min. Šv. Tėvas su sekretoriumi prieš prasidedančią bendrąją trečiadienio audienciją važiavo džipu pro aikštėje esančią žmonių minią. Audiencija, kaip įprasta esant gražiam orui, vyko po atviru dangumi. Sužeistas popiežius virto ant sekretoriaus. - Bandžiau popiežių prilaikyti, bet pasirodė, kad jis, senkant jėgoms, palengva pasiduoda, - rašo prisiminimuose Krokuvos kardinolas.

Popiežius Jonas Paulius II yra ne kartą pareiškęs, kad jam gyvybę 1981 m. gegužės 13 d. išgelbėjo Dievo Motina, kurios apsireiškimo Fatimoje dieną ir buvo įvykdytas anas žiaurus nusikaltimas. Po pasikėsinimo išgijęs Popiežius nuvyko į Fatimą padėkoti Dievo Motinai už išgelbėjimą. Jo prašymu į Švč. Mergelės Marijos statulos karūną buvo įmontuota jo kūną perskrodusi kulka. Su Fatimos Marijos apreikšta vadinamąja trečiąja Fatimos paslaptimi savo „nesėkmę“ sieja ir pasikėsintojas Ali Agča, nežinia, apsimetęs ar iš tikrųjų įtikėjęs savo ypatinga paskirtimi toje paslaptyje ir Dievo planuose.

Ar ką nors nauja apie ligi šiol iki galo neišaiškintas šio pasikėsinimo aplinkybes rašo popiežiaus asmeninis sekretorius bus sužinota tada, kai naujas veikalas išvys dienos šviesą. Rizzoli leidyklos šiomis dienomis pakelbtoje veikalo ištraukoje kalbama ne apie pasikėsinimo motyvus ar užsakovus, o apie pirmuosius momentus po pasikėsinimo, kai sunkiai sužeistas popiežius buvo atvežtas į Vatikano klinikos FAS patalpas, kur buvo iš džipo iškeltas ir paguldytas tiesiog ant grindinio prieangyje.

- Tik tuomet pastebėjome, kiek daug kraujo tekėjo iš žaizdos, kurią atvėrė pro nugarą išlėkusi kulka, - pasakoja Dživiš. Pirmoji kulka įsirėžė į popiežiaus pilvą, perskrodė vidurius, keliose vietose pažeisdama plonąsias žarnas ir pro nugarą iškrito į džipą. Antroji į popiežių Joną Paulių II nutaikyta kulta prakirto jam dešiniąją alkūnę ir sumaigė kairės rankos smilių, o paskui dar sužeidė dvi aikštėje buvusias amerikietes.

- Į Džemelį, į universitetinę ligoninę, - sušuko privažiavus greitajai popiežiaus asmeninis gyvytojas dr. Buzzonetti. Prasidėjo beviltiškas lenktyniavimas automobilių užgrūstose Romos gatvėse. Ambulanso sirena neveikė gerai, vairuotojas be perstojo spaudinėjo signalą. Popiežiaus jėgos seko, bet jis dar buvo sąmoningas. Jis dejavo kimiu balsu, kuris tolydžio silpo. Popiežius agonijoje klausė kodėl visa tai įvyko, tarė atleidimo žodžius, meldėsi, šaukėsi Jėzaus ir Motinos Marijos.

Kai tik atvažiavom į ligoninę, popiežius prarado sąmonę. - Ir man tada tapo aišku, - rašo memuaruose Jono Pauliaus II buvęs sekretorius, - kad popiežius gali numirti. Sekretorius rašo ir apie kitus nemažiau dramatiškus ir jaudinančius momentus kai sunkiai sužeistas popiežius buvo vežamas liftu į Džemelį ligoninės palatą esančią dešimtame aukšte, paskui atgal į devintą aukštą, ir dar po to kai slaugiai išlaužė užtvertas duris, kad būtų sutrumpintas kelias iki operacinės,- rašo Dživiš, kuriam buvo leista pasilikti operacinėje drauge su daugeliu kitų žmonių.

Rūpestį kėlė kraujo spaudimas ir širdies pulsas. Bet pats baisiausias dalykas įvyko tada, - pasakoja memuraruose Stanislav Dživiš,- kai prie jo priėjęs dr. Buzzonetti paprašė Šv. Tėvui suteikti paskutinį patepimą. - Tai tuoj pat ir atlikau slegiančia širdimi. Atrodė, jog būtų man pasakę, kad niekaip kitaip daugiau nebegalima padėti, – prisimena memuaruose kardinolas Dživiš. Jo naujas veiklas turėtų pasirodyti 2007 metų pradžioje.

Pasikėsinimas į Jono Pauliaus II gyvybę dar dabar yra laikomas vienu iš dramatiškiausių XX amžiaus įvykių pasaulyje. (sk)