V Europos universitetų dėstytojų simpoziumas. Popiežiaus Benedikto XVI sveikinimai.

Rugsėjo 28-spalio 1 dienomis Romoje vyksta V Europos universitetų dėstytojų simpoziumas. Jo tema yra „Kur Europa eina? Kultūros, tautos, institucijos“. Buvo numatyta, kad jame dalyvaus apie 250 dalyvių iš 35 valstybių, tarp jų Italijos prezidentas Giorgio Napolitano, Italijos vyskupų konferencijos pirmininkas ir popiežiaus vikaras Romos miestui kardinolas Camillo Ruini, pranešimus skaitė akademiniame pasaulyje žinomi profesoriai.

Šis simpoziumas skirtas kito svarbaus įvykio pasirengimui – Europos universitetų dėstytojų Susitikimui, kuris vyks 2007 metų birželio mėnesį ir kurio tema yra „Naujas humanizmas Europai. Universitetų vaidmuo“.

Naujo humanizmo poreikis Europai buvo ir dabar vykstančio simpoziumo vyraujanti tema. Vienas iš simpoziumo organizatorių, Romos vikariato Universitetų sielovados skyriaus vadovas Lorenco Leuzzi šitaip komentavo šią temą:

Prieš keletą amžių būtent Bažnyčios globoje atsirado pirmieji Europos universitetai. Universitetai išskirtines pastangas skyrė žmogaus apmąstymui, žmogaus išskirtinumo ir centriškumo išryškinimui, žinoma, ne be krikščioniškos tradicijos, kuri žmogų regi esantį visos kūrinijos centre, postūmio. Europos kontinente gimusi žmogaus antropologinė vizija buvo didžiulis indėlis į visą žmonijos civilizaciją ir tapo Europos identiteto dalimi.

Šiandieninė Europa išgyvena sudėtingą perėjimo laikotarpį, užtenka tik paminėti Europos Sąjungos atsiradimą ir kūrimąsi, vertybių transformacijas. Europai iškilo naujo humanizmo, naujos žmogaus vizijos poreikis. Individas susiduria su iššūkiu – kaip išlikti asmeniu dabartinėje pliuralistinėje, nepaprastai dinamiškoje ir sudėtingoje visuomenėje? Europai reikia atnaujinti savo identitetą, reikia atnaujinto humanizmo, kad ji išliktų, atsispirtų ir sugebėtų dialoguoti su kitomis kultūromis. Reikia peržengti kai kur dar vyraujančią Iliuminizmo laikotarpiu suformuotą žmogaus viziją, ji per siaura ir neadekvati dabarčiai.

Ir Bažnyčia, anot monsinjoro Leuzzi, gali reikšmingai prisidėti prie naujo humanizmo ieškojimo ir formavimo, kaip jau ne kartą buvo praeityje. Gaires kaip tai būtų galima padaryti pateikė popiežius Benediktas XVI savo paskaitoje Regensburgo universitete, kurią skaitė neseniai vykusio vizito į Bavariją metu ir kur kalbėjo apie atnaujintą proto ir tikėjimo santykį.

Prie proto ir tikėjimo santykio permąstymo grįžtama ir sveikinime, kurį Vatikano valstybės sekretorius Tarcisio Bertone popiežiaus Benedikto XVI vardu pasiuntė V Europos universitetų simpoziumo nariams.

Kardinolas Bertone perdavė popiežiaus sveikinimus ir linkėjimus, kad dėstytojų susitikimai ir diskusijos apie Europos kultūrinius pamatus prisidėtų prie to, kad Europos universitetai, kaip kadaise, taptų naujo ir autentiško humanizmo laboratorijos, kuriose, viena vertus, būtų vykdomi griežtus mokslo kriterijus atitinkantys tyrimai, kita vertus, kur nebūtų užsiveriama nuo didžiųjų klausimų apie galutinę žmogaus, istorijos ir visatos prasmę.

Šventasis Tėvas, rašo kardinolas Bertone, paskaitoje Regensburgo universitete krikščionims dėstytojams ir studentams pasiūlė ieškoti visą žmogaus patirtį atspindinčio racionalumo, neapsiribojančio tik kai kuriais patirties aspektais. Ant tokio kultūrinio pamato būtų realistiška pastatyti atnaujintą humanizmą, atvirą, tolerantišką, bet tuo pat metu tvirtą ir etišką. (rk)