Naujasis Vokietijos ambasadorius prie Šventojo Sosto Hans - Henning Horstmann įteikė
popiežiui Benediktui XVI skiriamuosius raštus. Šia proga ambasadoriui sakytoje kalboje
Šv. Tėvas priminė, ko Bažnyčia ir Šventasis Sostas siekia dalyvaudamas tarptautiniame
gyvenime ir palaikydamas dvišalius diplomatinius santykius su valstybėmis.
Pirmiausia
Popiežius priminė savo kelionę į Bavariją prieš keletą savaičių; dėkojo Vokietijos
federacinei vyriausybei ir Bavarijos žemės valdžiai už nuoširdų priėmimą ir sklandžią
organizaciją.
Kalbėdamas apie Bažnyčios ir Šv. Sosto diplomatinę veiklą, apie
sau keliamus uždavinius tarptautinėje plotmėje, Popiežius sakė, kad Šventajam Sostui
rūpi ne tik krikščionių gerovė (kas yra savaime suprantama), bet žmogaus, plačiąja
prasme gerovė, nepriklausomai nuo jo kalbos, kultūros ar tikybos. Šv. Sostas trokšta
bendradarbiauti su visais geros valios žmonėmis, su valstybėmis ir tarptautinėmis
organizacijomis, ir tarnauti žmogui – jo laisvės, orumo ir teisių gynimui. Bažnyčia,
kaip skelbia Vatikano II Susirinkimo konstitucija „Gaudium et Spes, trokšta dalintis
su žmonėmis džiaugsmais ir viltimis, abejonėmis ir sunkumais. Vadovaudamasi savo saugomu
ir skelbiamu krikščioniško tikėjimo paveldu, Bažnyčia rūpinasi žmogaus asmens išganymu
ir teisingos visuomenės kūrimu. Žmogus, žmogaus gerovė yra visų Bažnyčios pastangų
tikslas. Tačiau, čia pat pabrėžė Popiežius, Bažnyčia savo vizijos niekam neprimeta
ir nieko neverčia ją priimti. Lygiai taip pat Bažnyčia skelbia, kad tikroji tolerancija
negali būti tapatinama su abejingumu. Priešingai – tikroji tolerancija reikalauja
dėmesingumo kitiems, domėjimosi jų įsitikinimais ir vertybėmis. Tolerancijos pagrindas
irgi yra Dievo sukurtas žmogus.
Paliesdamas dvišalių Šv. Sosto ir Vokietijos
santykių temą, Popiežius kalbėjo apie pagrindinių visuomenę grindžiančių vertybių
krizę, o kartu ir su ja susijusią visuomenės gyvenimą ir visą socialinę santvarką
reglamentuojančių juridinių normų kvestionavimą. Visų pirma čia kalbama apie šeimą,
kurios tradicinę sampratą šiandien įstatymų leidėjai norėtų pakeisti kitomis, nuo
natūralaus pagrindo vis labiau tolstančiomis sampratomis. Ta pati grėsmė jau seniai
iškilusi vos prasidėjusiai žmogaus gyvybei. Visiems nuo seno žinoma aborto problema,
o pastaruoju metu atsiranda ir naujos nesiskaitymo su vos pradėjusiu gyventi žmogumi
formos. Reikia sužadinti naujas diskusijas šiomis temomis; reikia paskatinti įstatymų
leidėjus labiau į jas pasigilinti.
Galiausiai savo kalboje Popiežius dėkojo
Vokietijai už solidarumą rodomą kenčiantiems žmonėms ir tautoms, už dosnų tarptautinių
humanitarinių projektų rėmimą; linkėjo gerovės vokiečių tautai ir valstybei. (jm)