Katalikų ir Ortodoksų Bažnyčių komisijos sesija Belgrade

Praėjusią savaitę, nuo rugsėjo 18 iki 25 d., po šešerių metų pertraukos Belgrade vyko IX Tarptautinės teologinio dialogo tarp Katalikų ir Ortodoksų Bažnyčių komisijos plenarinė sesija. Abi Bažnyčias atstovavo po 30 delegatų. Katalikų delegaciją sudarė Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas kard. Walter Kasper, tos pačios popiežiškosios tarybos sekretorius vysk. Brian Farrell ir vice-sekretorius mons. Eleuterio Fortino, Rytų Bažnyčių kongregacijos sekretorius arkivyskupas Antonio Maria Veglio, Baltimorės arkivyskupas kard. William Keeler, Vienos arkivyskupas kard. Christoph Schönborn bei kiti oficialiai paskirti atstovai. Paskutinė tokia tarptautinės komisijos plenarinė sesija vyko 2000 metų liepą Baltimorėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Dėka nuolatinių Konstantinopolio ekumeninio patriarcho, popiežiaus Jono Pauliaus II ir dabar Benedikto XVI pastangų yra atnaujintas dialogas tarp katalikų ir ortodoksų. Dar 1980 metais Graikijos Patmos ir Rodo salose vykusiuose susitikimuose buvo apibrėžtas bendrai siektinas tikslas: „Dialogo tarp Romos Katalikų Bažnyčios ir Ortodoksų Bažnyčios tikslas yra atstatyti pilną bendrystę. Ši bendrystė, kuri yra paremta tikėjimo vienybe bendroje patirtyje ir pirminės Bažnyčios tradicijoje, ras savo pilną išraišką bendrame Eucharistijos šventime.“ Pasirengimo dialogui etape, bendra komisija parengė keturis dokumentus: „Bažnyčios ir Eucharistijos paslaptis Švč. Trejybės šviesoje“ (1982 m.), „Tikėjimas, Sakramentai ir Bažnyčios vienybė“ (1987 m.), „Šventimų Sakramentas Bažnyčios sakramentinėje struktūroje bei apaštališkosios įpėdinystės svarba Dievo tautos vienybei ir jos pašventinimui“ (1988 m.), ir galiausiai „Vienijimasis – praeities unijos metodas ir dabartinės vienybės paieškos“ (1993 m.).

1990 metais Freizinge vyko plenarinė teologinio dialogo komisijos sesija, kurios tema buvo numatyta „Bažnyčios sakramentinės prigimties ekleziologinės ir kanoninės pasekmės“. Joje turėjo buti svarstomas dar tais pačiais metais Maskvoje bendrojo koordinacinio komiteto paruoštas dokumentas. Tačiau, ortodoksų prašymų, Feizingo plenarinėje sesijoje buvo svarstomas taip vadinamas vienybės klausimas.

Praėjusių metų gruodį, Romoje, koordinacinis komitetas, atsižvelgdamas į jau komisijos paruoštų dokumentų tęstinumą, nutarė rimčiau studijuoti bendrystės teologiją - koinonia, kad vėliau būtų galima svarstyti labai svarbius klausimus, susijusius su santykiais tarp Bažnyčių ir su Romos Vyskupo primatu.

Dėl šios priežasties, Belgrade buvo grįžta prie 1990 metais Maskvoje bendrojo koordinacinio komiteto paruošto dokumento „Bažnyčios sakramentinės prigimties ekleziologinės ir kanoninės pasekmės“. Pažymėtina, kad rugsėjo 21 dieną plenarinės sesijos Katalikų Bažnyčios delegatai dalyvavo ortodoksų Dievo Motinos gimimo šventės liturgijoje, o praėjusį šeštadienį ortodoksai dalyvavo šv. Mišiose Belgrado katedroje. Sekmadienį katalikai vėl dalyvavo ortodoksų švenčiamoje Eucharistijos liturgijoje. Plenarinės sesijos dalyviai buvo taip pat priimti Serbijos Respublikos prezidento bei ministro pirmininko.

Pasibaigus IX Tarptautinės teologinio dialogo tarp Katalikų ir Ortodoksų Bažnyčių komisijos plenarinei sesijai Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas kard. Walter Kasper Vatikano radijui pasakojo, kad po ilgos šešių metų pertraukos Komisijai vėl pavyko sukviesti visas Ortodoksų Bažnyčias, kad sesijos darbai vyko draugiškoje, pozityvioje ir konstruktyvioje aplinkoje. Kardinolas pažymėjo, kad nebuvo svarstoma vienijimosi tema, kuri beveik dešimtmečiui sustabdė komisijos darbus, tačiau buvo svarstoma bendrystės-koinonia tema. Kardinolas taip pat apgailestavo dėl Vienos rusų ortodoksų vyskupo Hilariono viešo protesto dėl procedūrinio klausimo, kuris yra susijęs su santykiais tarp pačių ortodoksų bažnyčių ir nėra diskusijų tarp katalikų ir ortodoksų objektas. Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas pasidžiaugė, kad plenarinės sesijos metu buvo nutarta susirinkti ateinančiais 2007 metais ir tęsti pradėta dialogą. Tarybos pirmininkas taip pat išreiškė viltį, kad iki to laiko Ortodoksų Bažnyčios išspręs vidaus nesutarimus, nes priešingu atveju stabdytų tarptautinį katalikų ir ortodoksų dialogą.

Primename, kad rugsėjo 12 dieną, Regensburgo katedroje, mišparų metu Popiežius Benediktas XVI kalbėjo, kad mūsų koinonia visų pirma yra bendrystė Šventojoje Dvasioje su Tėvu ir su Jo Sūnumi Jėzumi Kristumi. Tai bendrystė su Triasmeniu Dievu, kuri yra galima dėl įsikūnijimo ir Dvasios išsiliejimo. Ši bendrystė su Dievu sukuria koinonia-bendrystę tarp žmonių, kaip dalyvavimą Apaštalų tikėjime ir kaip bendrystę tikėjime, kuri Eucharistijoje tampa „kūniška“, įkurdama vienintelę Bažnyčią. Tą kartą Popiežius taip pat išreiškė viltį, kad susitikimas Belgrade duos vaisių, kurie subręs iki pilnos bendrystės, iš kurios pasaulis galės atpažinti Dievo atsiųstąjį Sūnų Jėzų Kristų, pasaulio Išgelbėtoją. (kl)