Popiežiaus Benedikto XVI laiškas Pasaulinės turizmo dienos proga

Rugsėjo 27 buvo minima Jungtinių Tautų Organizacijos inicijuota Pasaulinė turizmo diena. Pasaulio turizmo organizacija, Jungtinių Tautų specializuota agentūra pasaulio turizmo politikai ir klausimams, šiai dienai skyrė temą - „Turizmas turtina“.

Pasaulio turizmo dienos proga popiežiaus Benedikto XVI vardu paskelbtas Vatikano valstybės sekretoriaus pasirašytas laiškas, kurio santrauka čia pateikiame.

Pasaulinės turizmo dienos minėjimas išryškina pozityviąsias turizmo, besiremiančio žmogiškomis ir dvasinėmis vertybėmis, puses, - rašoma laiške. Tai proga apžvelgti keliavimo kultūrą ir žmonių mobilumo, pasireiškiančio šiuolaikiniu turizmu, pasekmes.

Turizmas turi daug pusių – ne tik ekonominę-finansinę, bet ir socialinę, religinę, kultūrinę, politinę bei ekologinę. Vis labiau globalizuotame pasaulyje turizmas pasiekė tokį mąstą, jog valstybės ir tautos turi atidžiai traktuoti šį fenomeną. Juo labiau, kad techninė pažanga, kelių, lėktuvų, laivų ir greitųjų traukinių tinklų plėtimasis padarė nesunkiai prieinamu beveik kiekvieną žemės kampelį.

Turizmas neabejotinai yra vienas iš gerbūvio faktorių, nes skatina ekonominius mainus ir ne vienos valstybės biudžete užima pirmą vietą pagal įplaukas. Turizmo sektoriuje dirba milijonai žmonių, neretai čia naujas galimybes randa skurdžiausioms socialinėms klasėms priklausantys asmenys.

Turizmas atgaivina miestus ir kaimus, skatina susidomėjimą menu ir amatais, nukeliavę į kalnus ar prie jūrų pajunta gamtos grožį, nukeliavę į kitas šalis keliautojai susipažįsta su skirtingomis kultūromis, mentalitetu, religijomis ir papročiais. Tai skatina žmogų permąstyti savo paties tapatybę, iš naujo atsakyti į didžiuosius žmogiškos egzistencijos klausimus. Keliautojui ir jį priėmusiam vietos šeimininkui keičiantis materialinėmis ir kultūrinėmis gerybėmis yra realizuojamas solidarus ir broliškas žmonių sugyvenimas. Todėl turizmas tikrai, jei nėra suvokiamas tik ekonomiškai ir materialiai, praturtina žmogaus asmenį.

Kad turizmas išlaikytų šią turtinančią dimensiją, reikia į jį žvelgti atsakingai. Valstybės, kultūros institucijos, turizmo asociacijos turėtų stengtis, kad žmogaus laisvo nuo darbo laiko panaudojimas kelionėms taptų kiekvienam galimybė ūgtelėti dvasiškai. Ir, atvirkščiai, turizmas neturi tapti asmenis, bendruomenes, gamtines ir kultūrines gėrybes griaunantis veiksnys.

Jei turizmas ugdo pažinimą, teisingumą, taiką, laisvę, tada jis visokeriopai turtina visa žmoniją. (rk)