Sekmadienį Popiežius kalbėjo apie meilę ir ką reiškia būti Jėzaus mokiniu

„Brangūs broliai ir seserys, šio sekmadienio Evangelijoje Jėzus antrą kartą kalba mokiniams apie savo kančią, mirtį ir prisikėlimą“ – tokiais žodžiais Šventasis Tėvas pradėjo prieš vidudienio maldą sakytą kalbą į Castelgandolfą susirinkusiems maldininkams.

Evangelistas Morkus išryškina stiprų kontrastą tarp savo ir dvylikos apaštalų mentaliteto. Apaštalai ne tik nesupranta Mokytojo žodžių ir visiškai atmeta mintį, kad jis eina pasitikti mirtį (plg. Mk 9,32) , bet taip pat ginčijasi, „kuris iš jų yra didžiausias“ (Mk 9,34). Jėzus kantriai paaiškina jiems savo meilės logiką: „Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visų tarnas“ (Mk 9,35).

Ši yra krikščionybės logika, kuri atitinka tiesą žmogaus, sukurto pagal Dievo atvaizdą, bet taip pat kertasi su žmogaus egoizmu, kuris yra gimtosios nuodėmės pasekmė. Kiekvienas žmogus yra traukiamas meilės, kuri galiausiai yra pats Dievas. Tačiau žmogus dažnai klysta pasirinkdamas konkrečius meilės būdus. Todėl iš pradinės teigiamos tendencijos, suteptos nuodėmės, gali kilti blogos intencijos ar veiksmai. Tai primena ir Jokūbo laiškas: „Kur pavydas ir savanaudiškumas, ten ir netvarka bei įvairūs nedori darbai. Iš aukštybių kilusi išmintis pirmiausia yra tyra, paskui taikinga, maloninga, klusni, pilna gailestingumo ir gerų vaisių, nesvyruojanti, nuoširdi.“ Galiausiai apaštalas užbaigia: „O teisumo vaisius sėjamas taikoje tiems, kurie neša taiką“ (Jok 3,16-18). Šie žodžiai leidžia mums prisiminti daugelio krikščionių liudijimą, kurie nuolankiai ir tyloje, vardan Viešpaties Jėzaus gyvendami tarnauja kitiems, konkrečiai dirba kaip meilės tarnai bei taikos kūrėjai. Retsykiais iš kai kurių yra prašoma aukščiausias kraujo paliudijimas, lygiai taip, kaip prieš kelias dienas nutiko italei vienuolei Leonella Sgorbati. Jau daugelį metų tarnaudama Somalio neturtingiausiems ir mažiausiems, ši vienuolė mirė ištardama žodį „Atleidžiu“. Štai yra autentiškas krikščioniškas liudijimas, kuris parodo meilės pergalę prieš neapykantą ir blogį.

Nėra jokios abejonės, kad yra sunku sekti Kristų. Bet kaip jis pats sako, tik tas, kas praranda savo gyvybę dėl Jo ir Evangelijos, tas ją išgelbės, suteikdamas pilną prasmę savo egzistencijai. Nėra jokio kito kelio, kaip būti mokiniu, nėra jokio kito kelio, kaip liudyti meilę ir siekti evangelinio tobulumo.

Pabaigus vidudienio maldą, popiežius Benediktas XVI dar kartą pasirodė vasaros rezidencijos lange, sveikindamas garsiai skanduojančius jo vardą maldininkus, juos palaimino, palinkėjo gražaus sekmadienio bei dėkojo už gražų orą. (kl)