Nusileidę nuo kalno, Jėzus ir mokiniai keliavo per Galilėją. Jėzus nenorėjo,
kad kas apie tai žinotų. Mokydamas savo mokinius, jis tvirtino: „Žmogaus Sūnus bus
atiduotas į žmonių rankas, ir jie nužudys jį, bet nužudytas jis po trijų dienų prisikels“.
Mokiniai nesuprato jo žodžių, bet nedrįso klausti. Jie atėjo į Kafarnaumą. Namie jis
paklausė juos: „Apie ką kalbėjotės kelyje?“ Jie tylėjo. Mat kelyje jie ginčijosi,
kuris iš jų didžiausias. Atsisėdęs jis pasišaukė Dvylika ir tarė: „Jei kas trokšta
būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visiems tetarnauja!“ Paėmęs mažą vaiką, pastatė
jų tarpe, ir apsikalbinęs jį, pasakė: „Kas vardan manęs priima tokį vaikelį, tas priima
mane, o kas mane priima, tas ne mane priima, bet tą, kuris yra mane siuntęs“.
(Mk 9, 30-37).
NESUPRASTA AUKA
Mokytojas, keliaudamas
į Jeruzalę, arba, kalbant aiškiau, eidamas pasitikti mirties, surengė savo mokiniams
egzaminą, norėdamas patikrinti, ar jie suprato esmines Jo skelbiamos Naujienos pamokas.
Kuomet
Dievas prabyla apie kančią ir mirtį, sekėjų būriai greitai praretėja, nes tie žodžiai
kelia nerimą ir baimę. Taip atsitiko ir tada, kai Jėzus pradėjo pasakoti apie savo
mirtį.
Mokiniai nesuprato tų žodžių, bet nedrįso jį klausti,- aiškina evangelistas
Morkus.
Šis nesupratimas tęsiasi visoje krikščionybės istorijoje, ir net įžengę
į trečiąjį tūkstantmetį, negalėtume pasigirti, kad tikrai viską supratome.
Mes
iškėlėme kryžių ant kalnų viršūnių, jų pristatėme kryžkelėse, pakabinome kambariuose
ir mokyklų klasėse ir netgi kalėjimuose, tačiau vargu, ar galėtume pasakyti, jog mums
tapo aiški Nukryžiuotojo logika...
Kas iš mūsų galėtų paneigti, jog ne kartą
toliau tęsiame tarpusavyje karštą mokinių ginčą dėl to, kuris iš jų didesnis, kai
tuo tarpu Jėzus aiškiai pasakė, jog keliauja į Golgotą?
Ir jau tikrai mažai
kas galėtų pasakyti, jog savo gyvenime laikosi tarno, kūdikio gyvenimo principų, pasireiškiančių
beginkliu silpnumu, menkumu, sugebėjimu nelįsti į pirmąsias vietas...
Mes nesuvokiame,
jog Kristaus pergalė prieš blogį pasirodė Jo silpnume, o ne Petro, grėsmingai ištraukusio
kalaviją, kad tokiu būdu apgintų Mokytoją, figūroje.
Ir nors šiais laikais
dauguma kalavijų, mūsų laimei, yra popieriniai, mes vis tiek nesuprantame, kodėl vietoje
šlovės reikia rinktis kančią ir mirtį...
Priedo mes dar ir bijome paklausti,
nes mus kausto baimė suprasti...
Tikriausiai reikėtų su gailesčiu muštis į
krūtinę: išminties iš aukštybių mes nepageidaujame, ir vien tik todėl, kad ji pas
mus nužengia... nuo kryžiaus.
Svarbiausias dalykas, kurį mes svarstome šį sekmadienį,
yra kryžiaus logika.
Surengto egzamino rezultatai turėjo kiek nuvilti tiek
patį Jėzų, tiek mokinius: Kristaus skelbimas pačiuose svarbiausiuose dalykuose taip
ir liko nesuprastas.
Jėzui tenka eiti pasitikti mirties, visiškai neįsitikinus,
kad Jo pasirinktieji apaštalai yra pribrendę priimti Jo Evangeliją ir skelbiamą gyvenimo
stilių. Tikriausiai ir tai turėjo slėgti Išganytojo širdį kančios metu. Tada mokinių
nesupratimas pasireikš skaudžiausiai, jiems išsislapsčius po Mokytojo suėmimo. Mokiniai
bus toli nuo Golgotos kalno, nes jų mintys bus tolimos nuo pasmerkto Mokytojo minčių...
Taip
Jėzui ir teko nešti ne tik priešų uždėtą atstūmimo kryžių, bet ir savųjų nesupratimo
naštą.
Kristus ant Golgotos kenčia ir todėl, kad Jo sekėjai vėluoja ir dar
neaišku, ar ateis...