Popiežius Benediktas XVI priėmė naujus vyskupus

Ketvirtadienį popiežius Benediktas XVI privačioje audiencijoje priėmė neseniai įšventintų vyskupų grupę. Jau buvome pranešę, kad 99 neseniai įšventinti vyskupai iš Afrikos, Azijos, Amerikos ir Okeanijos nuo rugsėjo 11 dienos dalyvauja specialiai jiems surengtame seminare, skirtame geriau pasiruošti atlikti vyskupo tarnystę. Apie tai vyskupams kalbėjo ir popiežius.

Anot Šventojo Tėvo, pirmoji vyskupo pareiga yra kurti Bažnyčią kaip Dievo šeimą ir kaip abipusės pagalbos bei savitarpio paslaugumo vietą. Šiai misijai įgyvendinti vyskupui yra patikėti trys uždaviniai: mokyti, šventinti, valdyti. Ypač valdymo funkcija, glaudžiai susijusi su kitomis dvejomis, yra svarbi bažnytinės bendrystės kūrimui. Vadovavimas yra vyskupo meilės aktas Dievui ir artimui. Kaip valdant mylėti ir tarnauti Bažnyčiai reikia mokytis iš Kristaus, Gerojo Ganytojo, atėjusio tarnaut, o ne kad jam būtų tarnaujama.

Vyskupai, sekdami Kristaus pavyzdžiu, turi kasdien rūpintis ganoma kaimene, tapdami „viskuo visiems“ (1 Kor 9,22), pateikdami tikėjimo tiesą, celebruodami mus pašventinančius sakramentus ir liudydami Viešpaties gailestingumą. Jie turi atverti duris kiekvienam į jas beldžiančiajam ir jam patarti, paguosti jį ir palaikyti Dievo kelyje, vesti visus į tikėjimo vientisumą bei į meilę, būti visiems matomu meilės ir tikėjimo ženklu.

Ypač kunigams vyskupas turi būti tėvu ir vyresniuoju broliu, mokančiu išklausyti, sustiprinti, būti arti sudėtingais jų gyvenimo momentais, bet, esant reikalui, ir pataisyti. Panašiai vyskupas turi būti pasiruošęs bendradarbiauti su kunigystei ar vienuoliniam gyvenimui besiruošiančiais jaunuoliais.

Vienas iš vyskupo valdymo aspektų yra jo uždavinys teisėjauti ir disciplinuoti jam patikėtos Dievo Tautos gyvenimą, laikantis Bažnyčios nustatytų normų ir patarimų. To paskirtis yra diecezijos bendruomenės vidinė vienybė, o vyskupas šią savo pareigą ir teisę turi vykdyti meilės, tikėjimo ir disciplinos vienybėje su Romos Vyskupu ir su visa Bažnyčia. Bažnytinės vienybės gerbimas ir saugojimas, kasdieninis jos ugdymas yra vienas iš svarbiausių vyskupo misijos aspektų. Savo ruožtu, kiekvienas tikintysis klausydamas savo vyskupo prie to irgi prisideda.

Popiežius pabrėžė, kad objektyvus vyskupo autoritetas turėtų būti sustiprintas pagarbą keliančiu jo gyvenimo būdu. Santūrumas santykiuose, subtilumas vertinime, paprastumas gyvenime yra tie bruožai, kurie visada praturtina vyskupo žmogišką asmenį. Vyskupui dera be paliovos ugdyti dorybes, ypač išmintingumą, kuris padeda būt kantriu su savimi ir kitais, drąsiu sprendimuose, teisingu ir gailestingu, susirūpinusiu tik savo ir tikinčiųjų išganymu.

Vidinis gilus vyskupo santykis su Dievu padės rast pusiausvyrą tarp vidinio susikaupimo ir pareigos atlikti daugybę darbų, išvengiant perdėto išorinio aktyvumo. Todėl vyskupas turi be paliovos melstis, kad jo širdies durys būtų atviros Dievo planams ir kiek įmanoma geriau atliktų savo misiją. (rk)