Keturiose Rusijos Federacijos srityse įvedamas privalomas religijos pamokų dėstymas

Nuo šių metų rugsėjo 1 keturių Rusijos Federacijos sričių – Smolensko, Belgorodo, Kalugos ir Briansko - mokyklų mokiniams įvedama privaloma disciplina, pavadinta „Ortodoksų kultūros pamatai“. Dar 11 kitų šalies sričių ši disciplina yra fakultatyvinė, tai yra, pasirenkama mokinio ar jo tėvų pageidavimu. Iš viso Rusijos Federacija yra padalinta į 88 teritorinius vienetus, iš kurių 48 turi srities statusą.

Pamokų apie ortodoksų tikėjimo tradiciją įvedimas žymi iš tiesų didelį atotrūkį nuo tų dar nesenų laikų, kai šalyje viešpatavo ilgametis valstybinis ateizmas. Visiškas valstybės ir Bažnyčios atskyrimas buvo vienas iš pirmųjų 1917 metais valdžią paėmusių komunistų darbų.

Disciplina „Ortodoksų kultūros pamatai“ buvo įvesta Maskvos patriarchato iniciatyva. Pastarasis taipogi rūpinosi programos paruošimu bei mokytojų, galinčių šią discipliną dėstyti, paruošimu. Pagal ambicingą Maskvos patriarchato projektą, iki 2010 metų numatoma dar 10 000 mokytojų suteikti atitinkamą kvalifikaciją.

Disciplinos apie ortodoksijos tradiciją įvedimas Rusijos mokyklose nepraėjo be diskusijų. Iš pradžių šis projektas susilaukė didelio pasipriešinimo Rusijos Federacijos parlamente – Dūmoje. Rusijos patriarchatas siekia, kad ši disciplina būtų privaloma visos šalies teritorijoje. Maskvos ir visos Rusijos patriarchas Aleksejus II argumentavo, jog kiekvienam jaunuoliui yra privalu pažinti tos šalies, kurioje jis gyvena, kultūros istoriją. Tai galioja, anot jo, ir ne ortodoksų religiją išpažįstantiems bei religinėms mažumoms priklausantiems žmonės.

Būtent atsižvelgdami į religines mažumas kai kurie politikai priešinosi disciplinos apie ortodoksiją įvedimui, siūlydami ją pakeisti „Pasaulio religijų istorija“. Šalyje taip pat dar netrūksta antireliginių ar religijai abejingų nuostatų, kita vertus, po Sovietų Sąjungos žlugimo susidariusioje dvasinėje tuštumoje čia palankią terpę rado daugybė sektų, o tai nulemia religinę fragmentaciją, irgi nepalankią ortodoksijos dėstymui mokyklose.

Beje, kontraversija šiuo klausimu buvo iškilusi ir su katalikų Bažnyčia Rusijoje, Maskvos katalikų metropolitui arkivyskupui Tadeuszui Kondrusiewicziui išreiškus nuomonę, jog religinio auklėjimo ir religinio išprusimo pamatus vertėtų kloti ne klasėse, o bažnyčiose. Ortodoksų Bažnyčia pasipiktino šiuo pareiškimu, tačiau iškilęs nesutarimas buvo greitai išspręstas arkivyskupui Antonio Mennini, Apaštaliniam Nuncijui Rusijoje, užtikrinus, jog Šventasis Sostas remia Rusijos ortodoksų Bažnyčios pastangas dėl mokinių supažindinimo su ortodoksijos tradicija mokyklose. Ir arkivyskupas Kondrusiewicz patikslino, jog jo žodžiai jokiu būdu neišreiškia nusistatymo prieš Rusijos ortodoksų Bažnyčią ir kitas konfesijas bei religijas ar abejones dėl išskirtinio ortodoksų vaidmens Rusijos visuomenės dvasiniame atgimime. Anot arkivyskupo, jis paprasčiausiai išreiškė savo įsitikinimą, jog religijos dėstymas mokykloje neretai būna pernelyg abstraktus ir daug vaisingesnis gyvos parapijos aplinkoje.

Kitos problemos kyla teisinėje srityje. Rusijos Federacijos konstitucija aiškiai atskiria valstybę nuo religijos ir nė vienos religijos nepripažįsta valstybine. Tad vienai religinei tradicijai skirta mokyklinė disciplina sukelia dviprasmybių. Tačiau kitas praėjusiais metais patvirtintas federalinis įstatymas (nr. 2833) numato, jog nors nėra valstybės kompetencija įvesti religijos dėstymą, tačiau valstybė leis panaudoti švietimo įstaigų patalpas, jei kuri nors religinė asociacija, registruota Rusijoje bent jau 15 metų ir gerbianti įstatymus, to paprašytų, pritariant mokiniams, tėvams ir švietimo įstaigos vadovui. (rk)