Vatikano Valstybės sekretoriaus pareiškimas dėl Popiežiaus Regensburgo universitete
sakytos kalbos kai kurių frazių prasmės
Šeštadienį naujasis Vatikano Valstybės sekretorius kard. Tarcisio Bertone papildė
Vatikano spaudos salės išplatintą pareiškimą dėl popiežiaus Benedikto XVI Regensburgo
universitete sakytos kalbos. Joje popiežius Benediktas XVI be kita ko padarė keletą
pastabų lygindamas krikščionybę ir islamą. Tačiau anot kai kurių musulmonų, šios pastabos
buvo netikslios ar net įžeidžiančios.
Kard. Tarcisio Bertone pažymėjo, kad
Šventojo Tėvo pozicija dėl islamo yra aiškiai išreikšta Vatikano II Susirinkimo Bažnyčios
santykių su nekrikščionių religijomis deklaracijoje „Nostra Aetate“: „Bažnyčia su
pagarba žvelgia į musulmonus, garbinančius vienatinį Dievą – gyvą ir esantį, gailestingą
ir visagalį dangaus bei žemės kūrėją, kalbėjusį žmonėms. Jie stengiasi visa dvasia
paklusti net slaptiems Dievo nuosprendžiams, kaip klausė Abraomas, su kuriuo islamo
tikėjimas taip mielai save sieja. Nors Jėzaus jie ir nepripažįsta Dievu, bet garbina
jį kaip pranašą ir gerbia jo motiną mergelę Mariją, o kartais net pamaldžiai jos šaukiasi.
Be to, jie laukia teismo dienos, kai Dievas atlygins visiems prikeltiesiems žmonėms.
Todėl jie vertina moralų gyvenimą ir garbina Dievą ypač malda, išmalda ir pasninku.“
(nr. 3).
Prieš metus Kelne vykusiame susitikime su musulmoniškų bendruomenių
atstovais Popiežiaus Benediktas XVI sakė, kad dialogas tarp krikščionių ir musulmonų
nėra laikinas pasirinkimas, o praeities pamokos turi padėti išvengti kartoti tas pačias
klaidas. „Mes norime ieškoti susitaikinimo kelių ir išmokti gyvenime gerbti vienas
kito identitetą“, - 2005 rugpjūčio 20 d. sakė Popiežius.
Kard. Bertone priminė,
kad nesenai minint XX Tarpreliginio maldos susitikimo Asyžiuje metines, Benediktas
XVI rašė: „Smurto apraiškas negalima priskirti religijai kaip tokiai, bet jos yra
susijusios su kultūrine plotme, kurioje smurto apraiškos yra išgyvenamos ir plėtojasi...
Būtent, intymaus ryšio tarp santykio su Dievu ir meilės etikos liudijimas yra visose
didžiosiose religinėse tradicijose.“
Vatikano Valstybės sekretorius teigia,
kad Popiežius yra labai nusiminęs, kad kai kurios jo kalbos frazės galėjo nuskambėti
kaip įžeidžiančios musulmonus, ir kad buvo interpretuotos visiškai priešingai jo intencijoms.
Iš kitos pusės, Šventasis Tėvas yra perspėjęs Vakarų kultūrą, kad ši vengtų „Dievo
niekinimo ir cinizmo, kuris religingumo pajuoką laiko laisvės teise“.
Kard.
Bertone pranešimo pabaigoje rašo, kad Šventasis Tėvas gerbia visus tuos, kurie išpažįsta
islamo religiją, tikisi, kad jo žodžiai bus tinkamai suprasti, ir kad, kartą įveikus
šį nelengvą momentą, sustiprės „vienatinio Dievo – gyvo ir esančio, gailestingo ir
visagalio dangaus bei žemės kūrėjo, kalbėjusio žmonėms” liudijimas bei kad bus galima
“bendromis jėgomis saugoti bei nešti visiems žmonėms socialinį teisingumą, moralines
gėrybes, taiką bei laisvę” (Nostra Aetate, 3). (kl)