Pradėjo darbą naujasis Vatikano Valstybės sekretorius ir naujasis sekretorius santykimas su valstybėmis.

Šį penktadienį, rugsėjo 15 dieną, baigė tarnybą 15 metų Vatikano Valstybės sekretoriatui vadovavęs kardinolas Angelo Sodano ir pradėjo darbą naujasis Vatikano Valstybės sekretorius kardinolas Tarcisio Bertone. Šia proga, Castelgandolfo rūmuose penktadienio rytą popiežius Benediktas XVI audiencijoje priėmė abu kardinolus ir visus Vatikano Valstybės sekretoriato darbuotojus.

Apie sprendimą skirti naują Vatikano Valstybės sekretorių, popiežius Benediktas XVI pranešė jau prieš beveik tris mėnesius, šių metų birželio 22-ąją. Tą dieną buvo oficialiai paskelbta, jog Kanonų Teisės kodekse nustatytą 75 metų amžiaus ribą jau peržengusį, bet popiežiaus Jono Pauliaus II sprendimu poste paliktą kardinolą Sodano rugsėjo 15-ąją pakeis Genujos arkivyskupas kardinolas Tarcisio Bertone.

Pasitraukęs iš Vatikano Valstybės sekretoriaus pareigų, kardinolas Sodano ir toliau lieka Kardinolų Kolegijos dekanu. Pastarąsias pareigas jis eina nuo praėjusių metų balandžio 27 dienos. Anksčiau Kolegijos dekanas buvo kardinolas Josephas Ratzingeris.

Šį penktadienį pareigas pradėjęs eiti naujasis Vatikano Valstybės sekretorius kardinolas Tarcisio Bertone gimė 1934 metų gruodžio 1 dieną Šiaurės Italijoje, netoli Turino. Dar nebaigęs vidurinės mokyklos įstojo į saleziečių kongregaciją. Pirmuosius įžadus davė 1950 metais, o kunigystės šventimai jam buvo suteikti 1960 liepos 1 dieną. Turine baigė teologijos magistro studijas, vėliau Romoje apgynė kanonų teisės daktaratą. Nuo 1967 metų dėstė moralinę teologiją Romos Popiežiškajame saleziečių institute, vėliau tapusiame universitetu. Nuo 1978 metų taip pat dėstė kanonų teisę Popiežiškajame Laterano universitete. Nuo 1989 iki 1991 metų ėjo Popiežiškojo saleziečių universiteto rektoriaus pareigas. Dėstydamas Romoje kunigas Bertone taip pat buvo Šv. Sosto dikasterijų konsultantas, bendradarbiavo rengiant kai kuriuos Bažnyčios dokumentus, priklausė taip pat Naujojo Kanonų Teisės kodekso rengėjų komisijai. 1991 metais buvo paskirtas Šiaurės Italijos Vercelli arkivyskupu, tačiau jau 1995 metais popiežius Jonas Paulius II jį paskyrė Tikėjimo mokymo kongregacijos sekretoriumi ir artimiausiu tuo metu Kongregacijai vadovavusio kardinolo Ratzingerio bendradarbiu. 2002 metais Dievo Tarnas Jonas Paulius II arkivyskupą Bertone paskyrė vadovauti Italijos Genujos arkivyskupijai, o 2003 metų konsistorijoje pakėlė kardinolu. Galiausiai popiežius Benediktas XVI šių metų birželio 22 dieną paskelbė, kad kardinolas Tarcisio Bertone nuo šių metų rugsėjo 15 dienos vadovaus Vatikano Valstybės sekretoriatui.

Tą pačią dieną, šių metų birželio 22-ąją, kai buvo skelbiama apie Vatikano Valstybės sekretoriaus pasikeitimą, buvo pranešta, kad iš posto pasitraukia taip pat ir Vatikano Miesto Valstybės valdytojas kardinolas Edmund Szoka ir kad į jo vietą nuo rugsėjo 15 bus skiriamas lig šiol Vatikano sekretoriaus santykiams su valstybėmis pareigas ėjęs arkivyskupas Giovanni Lajolo. Vis dėlto, birželio 22 nebuvo paskelbta kas bus naujasis Vatikano sekretorius santykiams su valstybėmis, kurio pareigos prilygsta pasaulietinių valstybių užsienio reikalų ministrų pareigoms.

Naujasis Vatikano sekretorius su valstybėmis paskirtas šį penktadienį, rugsėjo 15-ąją. Juo tapo apaštalinei nunciatūrai Sudane lig šiol vadovavęs arkivyskupas Dominique Mamberti.

Gimęs Marakee (Maroke) 1952 metais, priėmęs kunigystės šventimus 1981 metais ir inkardinuotas Korsikoje, Dominique Mamberti Šventojo Sosto diplomatinėje tarnyboje dirba nuo 1986 metų. Dirbo nunciatūrose Alžyre, Jungtinėse Tautose Niujorke, Libane, o taip pat Vatikano Valstybės sekretoriato santykių su valstybėmis skyriuje, tai yra Šv. Sosto „užsienio reikalų ministerijoje“. 2002 metais buvo paskirtas nuncijumi Sudane ir Apaštališkuoju delegatu Somalyje. Iškart po pastarojo paskyrimo buvo konsekruotas vyskupu.

* * *

Pabaigai dar keletas sakinių apie patį Vatikano Valstybės sekretoriatą, apie jo istorinę raidą ir panašumus bei skirtumus su pasaulietinių valstybių kanceliarijomis.

Valstybės sekretoriatas – tai pagrindinė Romos Kurijos žinyba, artimiausiai bendradarbiaujanti su savo visuotinę misiją vykdančiu Šv. Tėvu. Jo kilmė siekia penkioliktąjį amžių, kuomet buvo įkurtas „Apaštališkasis sekretoriatas“ – tai yra Popiežiaus dvaro institucija, susidedanti iš 24 sekretorių, talkinančių popiežiui įvairiais reikalais. Iš šios paprastų popiežiaus padėjėjų institucijos ilgainiui išaugo hierarchiškai organizuota struktūra, kuriai vadovavo Kardinolas Nepotas (kaip sako pavadinimas, į šias pareigas buvo skiriamas popiežiaus giminaitis). Po Tridento susirinkimo gerokai pasikeistus papročiams tiek Romos Kurijoje, tiek ir visoje Bažnyčioje, nuo septynioliktojo am˛iaus pagrindinį popiežiaus bendradarbį pradėta tituluoti Valstybės sekretoriumi. Jo kompetencijoje buvo taip pat ryšių su kitomis valstybėmis palaikymas, o taip pat atstovybių reikalai – tiek ryšiai su popiežiaus dvare akredituotais atstovais, tiek ir popiežiaus atstovų siuntimas į kitų valstybių valdovų dvarus. 1814 metais tuo tikslu buvo įkurta šalia Valstybės sekretoriato veikianti Bažnyčios nepaprastųjų reikalų kongregacija, įjungiant į ją kiek anksčiau, Prancūzų revoliucijos laikais, įkurtą Galijos karalystės reikalų kongregaciją.

Tokia tvarka – Popiežiui talkinantis Valstybės sekretoriatas ir atskirai veikianti užsienio reikalus kuruojanti Bažnyčios nepaprastųjų reikalų kongregacija – galiojo iki Vatikano II Susirinkimo. Po jo, popiežius Paulius VI 1967 metais Bažnyčios nepaprastųjų reikalų kongregaciją transformavo į Valstybės sekretoriatui pavaldžią Bažnyčios viešųjų reikalų tarybą. Galiausiai, 1988 metais popiežius Jonas Paulius II užsienio reikalus kuruojančią tarybą įjungė į Valstybės sekretoriatą. Nuo tada Valstybės sekretoriatas yra pagrindinė institucija, padedanti popiežius tvarkyti visus bažnytinius reikalus, o jame veikianti vadinamoji antroji sekcija rūpinasi užsienio reikalais. Tad, lyginant su pasaulietinėmis valstybėmis, Valstybės sekretoriatas yra kažkas panašaus į vyriausybės kanceliariją, o sekretoriato viduje veikianti antroji sekcija – į užsienio reikalų ministeriją. (jm)