Apie popiežiaus Benedikto XVI kalbos Regensburgo universitete interpretaciją

Popiežius Benediktas XVI, kalbėdamas Regensburgo universitete, padarė keletą pastabų lygindamas krikščionybę ir islamą. Anot kai kurių musulmonų, šios pastabos buvo netikslios ar net įžeidžiančios.

Vatikano spaudos salės direktorius tėvas Federico Lombardi paskelbė pareiškimą, kuriame patikslina Šventojo Tėvo kalbos prasmę.

Iš paskaitos visumos yra aišku, rašoma pareiškime, kad Šventajam Tėvui labiausiai rūpėjo aiškus ir radikalus religine motyvacija pagrįstos prievartos atmetimas. Šventojo Tėvo ketinimuose nebuvo musulmonų šventojo karo, „džihado“, ir su juo susijusio musulmonų minties detalaus aptarimo, dar mažiau – tikinčių musulmonų įžeidimo.

Priešingai, Šventojo Tėvo kalbose pasirodė perspėjimai Vakarų kultūrai, kad ši vengtų „Dievo niekinimo ir cinizmo, kuris religingumo pajuoką laiko laisvės teise“, kad teisingas religinės dimensijos suvokimas yra esminė vaisingo dialogo tarp didžiųjų pasaulio religijų bei kultūrų prielaida. Paskaitos Regensburgo universitete pabaigoje Benediktas XVI tvirtino: „Giliai religingos pasaulio kultūros dieviškumo išstūmime iš universalios racionalumo sferos regi išpuolį prieš pačias giliausias savo šaknis. Toks racionalumas, kuris yra kurčias dieviškumui ir stumia religiją į kultūros pakraščius, yra nepajėgus dalyvauti kultūrų dialoge“.

Tad yra akivaizdi Šventojo Tėvo nuostata kitų kultūrų ir religijų, tarp jų ir Islamo, atžvilgiu elgtis pagarbiai ir dialoguoti. (rk)