Trečiadienio rytą Popiežius pašventino Regensburgo "Senosios koplyčios" vargonus.

Trečiadienio rytą Popiežius lankė Regensburgo „Senąją Koplyčią“. Tik sąlyginai ją galima vadinti „koplyčia“, nes iš tiesų tai gana didelė bažnyčia, viena seniausių visoje Bavarijoje. Senąja koplyčia ji vadinama dėl to, kad iš tiesų ji kitados buvusi kunigaikščio rūmų komplekso dalis. Pirmieji maldos namai, Romaninė bazilika, šioje vietoje buvo pastatyta vienuoliktojo amžiaus pradžioje. Nuo to laiko joje saugomas stebuklais garsėjantis Mergelės Marijos paveikslas, kurį 1014 metais popiežiui Benediktui VIII padovanojo imperatorius Henrikas II. Tradicija skelbia, kad šio paveikslo autorius esąs pats evangelistas Lukas. Aštuonioliktajame amžiuje bažnyčia buvo perstatyta ir padidinta, suteikiant jai rokoko stiliaus išvaizdą. Po rekonstrukcijos joje buvo įrengti garsieji vargonai, kuriuos pastaraisiais metais atnaujintus dabar, šio vizito metu, Popiežius pašventino.

Susitikimo Regensburgo „Alte Kapelle“ – Senojoje Koplyčioje – metu skambėjo vargonų muzika, skalbėjo giesmės ir psalmės, kurias atliko koplyčios choras ir garsusis Regensburgo katedros berniukų choras, kuriam anksčiau daug metų vadovavo Popiežiaus brolis maestro Georgas Ratzingeris.

„Šventa giesmė, sujungta su žodžiais, yra būtina arba neatskirtina iškilmingosios liturgijos dalis“,- citavo Popiežius Vatikano II Susirinkimo liturginę konstituciją. O tai reiškia, kad muzika ir giesmė nėra kulto papuošalai, nėra priedas ar rėmas, kurių dėka Liturgija yra malonesnė, bet yra svarbus dalyvavimo Dievo garbinimo veiksme būdas. Vargonai nuo seno pagrįstai vadinami visų instrumentų karaliumi, nes juose girdime skambančius visus kūrinijos garsus ir ataidinčius žmonių jausmus. Vargonų vamzdžių daugybė ir įvairūs registrai,- sakė Benediktas XVI savo trumpoje kalboje prieš vargonų pašventinimą,- sukuria vieną darnią visumą. Jei kas nors užkliūva, jei vienas vamzdis disonuoja, iš pradžių neįgudusi ausis to galbūt nepajunta. Tačiau jei atsiranda daugiau nesuderintų elementų, garsas ima darytis nepakenčiamas. Vargonus veikia temperatūra ir kiti aplinkos veiksniai, vargonų komponentai laikui bėgant nusidėvi. Vargonai – tai tarsi mūsų bendruomenės paveikslas. Kaip gerą klausą turintis specialistas gali pašalinti disharmonijas ir atkurti darnius sąskambius, taip ir mes, apdovanoti įvairiomis dovanomis ir charizmomis, turime bažnytinėje bendruomenėje harmoningai giedoti Viešpaties šlovę. Ir juo labiau leidžiame, kad liturgijoje Kristus mus transformuotų, juo labiau mes esame pajėgūs keisti pasaulį, skleisti jame Kristaus gerumą, gailestingumą ir meilę žmonijai. (jm)