Dvidešimtosios Maldos už taiką dienos Asyžiuje metinės. Popiežiaus Benedikto XVI laiškas.

Antradienį Asyžiuje baigėsi dvi dienas trukęs maldos už taiką susitikimas. Šio tarptautinio ir tarpreliginio maldos susitikimo metu buvo prisiminta ir atnaujinta pirmojo istorinio maldos už taiką susitikimo Asyžiuje 1986 metais dvasia. Prieš 20 metų popiežiaus Jono Pauliaus II iniciatyva surengtas ir sušauktas įvairių religijų lyderių suvažiavimas Asyžiuje buvo tikrai didelis įvykis tuometiniame pasaulio kontekste. Nuo 1987 metų tarptautinius maldos susitikimus rengia Šventojo Egidijaus bendruomenė, krikščionių pasauliečių įsteigta 1968 metais ir šiuo metu vienijanti per 50 000 narių, bendraujančių, gyvenančių, besimeldžiančių ekumeninėje dvasioje.

Bendros įvairių religijų atstovų maldos vieta Asyžius pasirinktas, viena vertus, norint paminėti maldos už taiką tradicijos dvidešimtąjį „gimtadienį“, o, kita vertus, pagerbti Dievo tarno Jono Pauliaus II intuiciją dėl tokių maldos susitikimų būtinumo.

Surengti tarpreliginį maldos susitikimą nėra lengva, atsimenant didžiulę religijų įvairovę tiek savo doktrinos turiniu, tiek organizacijos forma. O kur dar konkrečių istorinių situacijų įtakojami santykiai. Antai, dabartinio karo Libane kontekste Asyžiuje susitiko žydų bei Izraelio ir musulmonų iš įvairių arabų valstybių, tarp jų ir Irano, atstovai…

Tačiau svarbu yra pabrėžti štai ką – religijos yra taikingos, jos siekia taikos. Religiją galimą panaudot prievartos sakralizavimui ir pateisinimui, religinių įsitikinimų skirtingumą galima panaudot politinėje kovoje už valdžią, tačiau prievarta nėra religijos prigimtis ir esmė. Ir jei taip, kaip tada religijos gali prisidėti prie taikos tokiame pasaulyje, kur karas yra laikomas beveik būtinybe?

Visų pirma, religijos gali ugdyti taikų žmogų ir puoselėti taikos, tolerancijos bei susitikimo kultūrą. Tai ir yra pagrindinė tarpreliginių maldos už taiką susitikimų prasmė. Antra, galima klausti kaip religijos galėtų įtakoti konkrečius procesus konkrečiose pasaulio vietose. Antai, dabar vykusiame susitikime buvo skirtas dėmesys Afrikai.

Tarpreliginio susitikimo dalyviams laišką pasiuntė popiežius Benediktas XVI. Atidarant suvažiavimą Asyžiaus vyskupas Sorentino jį visiems perskaitė. Pateikiame Šventojo Tėvo laiško svarbiausių minčių santrauką.

„Pasirodė esanti pranašiška Jono Pauliaus II iniciatyva prieš dvidešimt metų sukviesti pasaulio religijų lyderius ir visam pasauliui nedviprasmiškai parodyti, kiekvienam savu būdu meldžiantis už ją, jog religijos yra už taiką“, - rašo popiežius.

„Niekas negali religinį skirtingumą panaudoti kaip prielaidą ar pretekstą prievartai prieš kitas žmogiškas būtybes“.

„Jono Pauliaus II norėtas maldos susitikimas Asyžiuje akcentuoja maldos vaidmenį kuriant taiką. Taika yra vertybė, kuri susideda iš daugelio komponentų. Taikai reikia kultūrinių, politinių, ekonominių prielaidų, bet visų pirma ji turi būti kuriama žmonių širdyse“.

„Įvairioms religijoms priklausantys besimeldžiantieji gali parodyti, jog malda ne supriešina, o vienija ir yra svarbus elementas veiksmingoje taikos pedagogikoje, kuri moko draugystės, abipusio priėmimo, skirtingų kultūrų dialogo. Šios pedagogikos mums reikia vis daugiau ir daugiau“.

„Daugybė jaunuolių, ypač konfliktų ir karo zonose, yra auklėjami neapkęsti ir keršyti. Senos nesantaikos yra kurstomos ir šitaip ruošiamos būsimiems konfliktams pasiruošusios naujos širdys. Reikia išeiti iš šio rato“.

„Tarpreliginis maldos susitikimas nėra sinkretizmo ir reliatyvizmo išraiška. Nors įvairių religijų atstovai meldžiasi kartu, kiekvienas tai daro savo religijai įprastu būdu“.

„Šventasis Pranciškus tobulai įkūnijo Evangelijoje Jėzaus paskelbtą palaiminimą: “palaiminti taikdariai, nes jie bus vadinami Dievo vaikais“. Asyžiaus varguolio liudijimas ir šiandien yra atskaitos taškas visiems tiems, kuriems svarbūs taikos, pagarbos gamtai, dialogo tarp asmenų, kultūrų ir religijų idealai. Reikia pabrėžti, jei nenorime iškraipyti Pranciškaus liudijimo, kad būtent radikalus Kristaus pasirinkimas leido jam suvokti, jog visi žmonės yra pašaukti brolystei, kurioje ir likusi kūrinija kažkokiu būdu dalyvauja“.

Dvidešimtosiose Maldos už taiką susitikimo Asyžiuje metinėse dalyvavo visas rytų ir vakarų krikščioniškas konfesijas bei musulmoniškas Artimųjų ir Tolimųjų Rytų valstybes atstovaujantys dvasininkai ir intelektualai, tarp jų didysis Haifos rabinas Shear-Yashuv Cohen, Italijos žydų bendruomenės rabinai Elio Toaff ir Riccardo Di Segni, Arabų Emyratų vyriausybės patarėjas Ibrahim Ezzedine, Pasaulinės liuteronų federacijos sekretorius Ismael Noko, Europos Bažnyčių konferencijos pirmininkas Jean-Arnold de Clermont, Armėnų patriarchas Karekine II, kardinolai Paul Poupard bei Stanislaw Dziwisz ir kiti. (rk)