2006-09-01 18:13:52

Popiežius susitiko su Italijos Albano vyskupijos kunigais.


Ketvirtadienio rytą popiežius Benediktas XVI susitiko su Albano vyskupijos kunigais. Albano vyskupijos, kuri liečiasi su Romos vyskupijos pietrytine dalimi, teritorijoje yra Castelgandolfo miestelis, kuriame Popiežius gyvena vasaros mėnesiais. Susitikimas su šios vyskupijos kunigija vyko Castelgandolfo rūmuose. Beveik pusantros valandos Šv. Tėvas bendravo su maždaug šimtu kunigų, atsakė į jų klausimus. Nors penki klausimai buvo parengti iš anksto ir pateikti raštu, atsakymų raštu Popiežius nebuvo pasiruošęs, o kunigams kalbėjo ex promptu.

Visų pirma buvo kalbama apie kunigo pašaukimą, apie kasdienį kunigo misijos vykdymą. Popiežius sakė, kad pirmiausia reikia nuolankumo, reikia pripažinti mūsų, žmonių, ribotumą, mūsų netobulumą ir trūkumus, reikia daugiau vietos mūsų gyvenime palikti Viešpačiui, nes ne mes patys, bet jis per mus vadovauja savo Bažnyčiai. Iš čia savaime kyla maldos, artimo bendravimo su Viešpačiu būtinumas. Laikas, kurį kunigas skiria maldai, niekada nebus prarastas. Negalima galvoti, kad skirdamas laiko maldai, kunigas skriaudžia sielovados darbą, gaišina jam skirtą laiką. Pokalbis su Dievu jau yra sielovada, yra būtina jos dalis. Tą patį Popiežius pabrėžė ir kalbėdama apie liturgiją. Vadovaudamas liturgijai, ypač aukodamas Mišių auką, kunigas turi melstis ne tik lūpomis, bet ir širdimi.

Susitikimo metu buvo kalbama taip pat ir dabartinį Bažnyčios gyvenimą sekuliarizuotame pasaulyje. Nors daugeliui žmonių dabartiniai laikai yra neabejotina Bažnyčios krizė, tačiau Benediktas XVI siūlo to per daug nedramatizuoti. Bažnyčia yra gyva,- sakė Šv. Tėvas. Reformacijos laikais daugelis pranašavo Bažnyčios galą. Iliuminizmo laikais – irgi, tačiau įvyko priešingas dalykas – gimė naujos galingos srovės. Hitleris skelbėsi sunaikinsiąs katalikybę; marksistai buvo tikri, kad religiją sunaikins mokslinė pasaulio vizija, bet laimėjo ne jie, o Bažnyčia. Per du tūkstančius Bažnyčios istorijos metų būta visko: Bažnyčia daug kentėjo, daug kartų pralaimėjo, išgyveno daugybę krizių, bet visas sėkmingai įveikė, išėjo atsinaujinusi.

Kunigai Popiežiaus klausė ir apie daugelio šiuolaikinių šeimų problemas. Popiežius prašė sielovadoje deramai akcentuoti tai, kad krizės ir nesusipratimai yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Negalima vadovautis niekuo nepagrįsta iliuzija, kad visas gyvenimas bus tik idiliškas. Sunkumai yra gyvenimo dalis. Reikia jiems būti pasiruošusiems ir, kai atsiranda, su meile juos spręsti. Meilės grožis tame ir glūdi, kad ji nėra vienspalvė, bet susideda iš šviesių ir tamsesnių elementų. Dviejų žmonių meilė – tai tarsi bręstančios vynuogės, kurioms reikia ir saulės, ir lietaus, reikia ir dienos ir nakties. Ne tik šeimoje, bet visose žmogaus gyvenimo srityse, sunkumai, o taip pat ir kančia, yra žmogaus palydovai. Kančia ir sunkumai savaime nereiškia pralaimėjimo. Tai gyvenimo dalis. Būtent čia turi pasireikšti ir nugalėti meilė. Kristaus žaizdos yra pats įtaigiausias šitos kančią ir mirtį nugalinčios meilės simbolis. (jm)








All the contents on this site are copyrighted ©.