Popiežius pasveikino Čenstakavo piligrimus.

Popiežius Benediktas XVI pasiuntė sveikinimo telegramą į Lenkiją, kur šeštadienį, švenčiant Čenstakavo Dievo Motinos šventę, buvo minimos lenkų tautos priesaikos Marijai penkiasdešimtosios metinės.

1956 metų rugpjūčio 26-ąją, vadovaujant tuometiniam Lenkijos katalikų Bažnyčios primui kardinolui Stefanui Wyszynskiui, lenkų tauta prisiekė amžiną ištikimybę Dievui ir savo krikščioniškoms šaknims. Tuo iškilmingu aktu, tuomet komunistų valdytoje Lenkijoje, buvo pradėti pasirengimai 1966 metais minėtam Lenkijos valstybės ir lenkų tautos krikšto tūkstantmečiui.

Į Čenstakavą pasiųstoje telegramoje, kuri buvo perskaityta šeštadienį aukotų Čenstakavo Dievo Motinos šventės Mišių metu, popiežius Benediktas XVI linki iš Marijos akivaizdoje duotos priesaikos ir toliau semtis dvasios stiprybės, reikalingos teisingo ir solidaraus visuomenės gyvenimo kūrimui.

Čenstakavo šventovė yra lenkams katalikams pati brangiausia vieta. Lankydamasis Lenkijoje, šią šventovę šių metų gegužės 26 dieną aplankė ir popiežius Benediktas XVI.

Čenstakavo vienuolyną, su garsiuoju Juodosios Madonos paveikslu čia įkūrė 1382 metais iš Vengrijos atvykę vienuoliai Paulinai. Vėliau buvo pastatyta didžiulė bažnyčia su visoje Lenkijoje aukščiausiu, net 106 metrų bokštu, o visa teritorija buvo apjuosta gynybinėmis sienomis. Prie šio vienuolyno 1655 įvyko vienas lemtingų karo su švedais momentų. Vienuolyno prioro Augustino Kordeckio vadovauja tvirtovės įgula atlaikė švedų puolimą ir tas įvykis Respublikos naudai nulėmė tolimesnę karo eigą. 1656 metais dėkodamas už išgelbėjimą karalius Jonas Kazimieras Čenstakavo Dievo Motiną paskelbė Lenkijos Karaliene. Taip Čenstakavo Dievo Motina tituluojama ir šiandien. Svarbus vaidmuo šiai šventovei teko komunistų valdžios dešimtmečiais, kuomet milijonai žmonių iš visos Lenkijos pėsčiomis išsirengdavo į piligrimystes ir prie vienuolyno sienų susirinkdavusios maldininkų minios liudijo, kad ateistinio režimo pastangos pakeisti žmonių papročius ir išrauti tikėjimą yra visiškai bergždžios. Gausios piligrimystės rengiamos ir dabar. (jm)