Asyžiuje vyksiančiame susitikime bus kalbama apie taiką ir apie dialogą su sekuliarizuota kultūra.

Kaip jau skelbta, ateinančios savaitės pradžioje, rugsėjo 4 ir 5 dienomis, Asyžiuje vyks dvidešimtasis žmonių ir religijų susitikimas. Tai tradiciniai maldos už taiką susitikimai, kuriuos kasmet organizuoja Romoje savo centrą turinti tarptautinė katalikų pasauliečių organizacija – Šventojo Egidijaus bendruomenė. Šiemetiniu susitikimu bus pažymėtos 1986 metais Dievo Tarno popiežiaus Jono Pauliaus II į Asyžių sukviesto religijų vadovų maldų už taiką susitikimo metinės. Nes būtent anas Popiežiaus surengtas susitikimas davė pradžią vėliau kasmet Šventojo Egidijaus bendruomenės rengiamų susitikimų tradicijai.

Šventojo Egidijaus bendruomenės įkūrėjas ir vadovas Andrea Riccardi Vatikano radijui duotame interviu sakė, kad Asyžius šiam dvidešimtajam susitikimui pasirinktas, žinoma, visų pirma dėl to, kad Asyžiuje šie kasmetiniai susitikimai prasidėjo. Be to, popiežius Jonas Paulius II religijų atstovus melstis už taiką į Asyžių buvo sukvietęs taip pat ir po 2001 metų rugsėjo 11-osios įvykių. Ir, bendrai, krikščionių, ir ne tik krikščionių sąmonėje, Asyžius yra taikos miestas, yra simbolis.

Neseniai viso pasaulio dėmesio centre buvo karas Libane, tad ši tema ir, bendrai, religijų vaidmuo, tikinčių žmonių atsakomybė, bus ir Asyžiaus susitikimo dėmesio centre. Karas visuomet yra religijų pralaimėjimas ir žmonijos, žmoniškumo pralaimėjimas. Jei žūsta žmonės – pralaimi žmoniškumas. Jei vyksta karas – pralaimi religijos, skelbiančios taiką ir pašauktos ugdyti taiką žmonių širdyse. Manau,- sakė Andrea Riccardi,- kad religijų lyderiai turi pripažinti savo pralaimėjimą ir klausti savęs – ką reikia daryti, kad tikintys žmonės tuo pat metu būtų ir taikiais, tolerantiškais žmonėmis. Yra didelis pavojus sakralizuoti karus, teisinti juos taip pat ir religiniais argumentais. Ypač šiuo metu religijų vaidmuo yra labai svarbus, nes religijos gali gesinti vandeniu karo liepsnas, arba gali pilti dar daugiau žibalo. Dėl to labai svarbu religijų lyderiams susitikti ir atvirai pasikalbėti apie šitą jų atsakomybę.

Kitas Asyžiaus susitikimo aspektas, kurį paminėjo Šventojo Egidijaus bendruomenės vadovas Andrea Riccardi, tai tikinčiųjų ir netikinčiųjų dialogas, kuris ypatingai svarbus Europoje. Netikėjimo reiškinys neturi būti tapatinamas su kovingu, religinių bruožų turinčiu laicizmu. Antra vertus, taip pat ir Bažnyčia nėra tik kultūrinė institucija, atstovaujanti tam tikrai pasaulėžiūrai. Čia irgi nereikia nei turėti iliuzijų, nei pasiduoti nusivylimui, bet reikia realistiškai ir kantriai ieškoti pašnekovų ir kalbėtis apie žmogaus, apie visuomenės ateitį. (jm)