Julijaus kalendorių sekančios Bažnyčios švenčia Žolines, Mergelės Marijos dangun ėmimo šventę

Šiandien Julijaus kalendorių sekančios Bažnyčios švenčia Mergelės Marijos dangun ėmimo šventę. Kaip žinoma, krikščionys naudoja du kalendorius – senąjį nereformuotą Julijaus kalendorių, kuriuo seka kai kurios rytų Bažnyčios ir reformuotąjį Grigaliaus kalendorių, kuriuo naudojasi katalikų Bažnyčia. Skirtumas tarp šių dviejų kalendorių yra 13 dienų, tad jei katalikai Mergelės Marijos dangun ėmimo šventę minėjo rugpjūčio 15 dieną, Julijaus kalendoriaus besilaikančios ir ortodoksų tradicijai priklausančios Bažnyčios ją švenčia rugpjūčio 28.

Ortodoksų tradicijos Bažnyčios yra labiau linkusios šią šventę vadinti ne Mergelės Marijos „dangun ėmimu“, tačiau „užmigimu“, šitaip pabrėždamos, jog ir Marija turėjo mirti bei būti prikelta savo Sūnaus, kiekvieno žmogaus, kiekvieno krikščionio vienintelio Išgelbėtojo. Katalikų Bažnyčia tuo tarpu labiau pabrėžia Dievo Motinos ypatingą garbingumą ir išskirtinį Dievo elgesį jos atžvilgiu – 1950 metais popiežiaus Pijaus XII paskelbta dogma teigia, jog „Mergelė Marija, baigusi savo žemiškąją kelionę, su kūnu ir siela buvo paimta į dangaus garbę“. Beje, žodis „paimta“ išreiškia, jog Marija pasiekė dangaus garbę ne savo, o tik Dievo valia ir galia. Nors ortodoksų tradicijos Bažnyčiose Marijos dangun ėmimas nėra paskelbtas dogma, tačiau tai savaime suprantama ir neginčijama ortodoksų tikėjimo tradicijos visumos dalis.

Nepaisant skirtingų akcentų, tiek katalikams, tiek ortodoksams Mergelės Marijos dangun ėmimo arba užmigimo šventė yra paskutiniųjų, eschatologinių dalykų pirmavaizdis. Marija pirmoji nuėjo tuo keliu, kuriuo eis visi atsiliepę į jos Sūnaus kvietimą. (rk)