JT baigė ruošti neįgalių žmonių teisių konvencijos tekstą

Praėjusią savaitę, po 5 metus trukusių diskusijų, JTO paruošė neįgalių žmonių teisių konvenciją, už kurią valstybės narės balsuos rugsėjo mėn. vyksiančioje 61-ojoje JT Generalinėje Asamblėjoje. Tai pirmas bandymas įpareigoti visas tarptautinės bendruomenės valstybes gerbti neįgalių žmonių teises. Tai 40 straipsnių konvencija, kurioje numatoma, kad valstybės turės priimti naujus įstatymus dėl konvencijoje numatytų neįgaliųjų teisių įgyvendinimo ir kad privalės panaikinti visa, kas susiję su neįgaliųjų diskriminacija. Principas, kuriuo remiasi konvencija, yra tas, kad pagalba ir karitatyvinė veikla privalės būti pakeistos naujomis teisėmis ir laisvėmis. Visų pirma, tai teisė į gyvybę, teisė į švietimą ir į darbą, bet taip pat ir institucijų pareiga kovoti prieš stereotipus, skatinti neįgaliųjų integravimą į visuomenę, pripažinti įvairius žmonių įgalumus bei panaikinti architektoninius barjerus. Konvencijos tekstas numato taip pat specialios komisijos sukūrimą, kuri rūpinsis ir prižiūrės kaip valstybės įgyvendina šioje konvencijoje išvardintas neįgaliųjų teises. Konvencija dar turės būti atskirai kiekvienos valstybės ratifikuota. Manoma, kad konvencija galėtų įsigalioti 2008-2009 metais.

Šiandien visame pasaulyje yra apie 650 milijonai neįgalių žmonių ir tik 45 valstybės turi priėmusios specialius įstatymus, kurie gina neįgaliųjų teises. Todėl prireiks daug laiko, kol konvencijoje numatytos neįgaliųjų teisės bus įgyvendintos.

Primename, kad dar 1975 metais JT Generalinė Asamblėja paskelbė Neįgalių žmonių deklaraciją ir kvietė valstybes naudoti ją, kaip bendrą pagrindą ginant neįgaliųjų teises. O 1993 metais JT priėmė neįgalių žmonių lygių galimybių normas, kuriomis šalių vyriausybės privalėtų remtis kuriant lygių galimybių politiką.

Prieš beveik 6 metus popiežius Jonas Paulius II, švęsdamas 2000 metų Jubiliejų kartu su neįgaliaisiais, Šv. Petro bazilikos aikštėje susirinkusiems tikintiesiems kalbėjo, kad neįgaliajam reikia ne tik pagalbos, bet visų pirma meilės, kuri pasireiškia pripažinimu, pagarba ir integracija. „Jūsų civilinės, socialinės ir dvasinės teisės privalo būti ginamos, - tą kartą tęsė Jonas Paulius II, - bet yra svarbiau išsaugoti žmogiškus pagalbos, draugystės ir dalinimosi ryšius. Štai kodėl reikia skatinti tokias gydymo ir reabilitacijos formas, kurios atsižvelgia į integralaus asmens viziją“. (kl)