Sekmadienio vidudienį Popiežius kalbėjo apie šv. Bernardą abatą.

Sekmadienį, prieš vidudienio maldą, sakytoje kalboje, popiežius Benediktas XVI priminė tą dieną, rugpjūčio 20-ąją, liturginiame kalendoriuje minėtą Bažnyčios Mokytoją šv. Bernardą, Clairvaux abatą, gyvenusį 1091 – 1153 metais. Būdamas vos 25 metų amžiaus jis buvo išrinktas Clairvaux abatu ir šiai cistersų abatijai vadovavo 38 metus. Jis pagarsėjo ir intensyvios kontempliacijos gyvenimu, ir tuo pat metu gilius pėdsakus palikusia sielovada. Bažnyčios istorijoje taip pat liko įamžinta jo kova su savo aistringu temperamentu, didelėmis pastangomis laimėtas nuolankumas.

Dievas yra meilė,- mokė šv. Bernardas. Dievas vien iš meilės sukūrė žmogų ir jį atpirko, išvadavo visus gimtosios nuodėmės ir asmeninių nuodėmių mirtinai sužeistus žmones. Vien iš meilės Dievas pagydo mūsų valią ir mūsų protą. Tuos, kurie sugeba sąmoningai pritarti meilės planui, Dievas iškelia į šventumo ir mistinės vienybės su juo aukštumas.

Kalbėdamas apie šv. Bernardą, Benediktas XVI atkreipė dėmesį į vieną mūsų laikais itin aktualų šio šventojo mokymo elementą. Laiške tuo metu Bažnyčiai vadovavusiam popiežiui Eugenijui III Bernardas ragino saugotis pavojų, kurie kyla iš pernelyg didelio aktyvumo, nes daugybėje reikalų paskendusio žmogaus širdis sukietėja, o nuo to kenčia jo siela, pasimeta protas ir išsibarsto malonė. Tai įspėjimas visiems mums,- sakė popiežius Benediktas XVI,- taip pat ir tiems, kas eina atsakingas pareigas Bažnyčioje, o kartu tai priminimas neapleisti gyvenime maldos ir kontempliacijos. Semkimės pavyzdžio iš šv. Bernardo, sugebėjusio gyvenime suderinti vienuolišką meilę vienatvei ir tylai, su didžiais ir sudėtingais darbais, kuriuos jis nuveikė tarnaudamas Bažnyčiai. (jm)