Popiežiaus pasiuntinys kardinolas Etchegaray Libano Harissos šventovėje vadovavo maldai už taiką Artimuosiuose Rytuose.

Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmė šį antradienį ypatingai minėta Libane. Popiežiaus Benedikto XVI į Libaną pasiųstasis kardinolas Roger Etchegaray Mišias aukojo Harisoje, prie Beiruto, pagrindinėje šalies katalikų šventovėje, dedikuotoje Libano Švenčiausiajai Mergelei.

Kartu su Libano katalikų maronitų patriarchu kardinolu Nasrallah Sfeir koncelebruotų Mišių metu sakytą homiliją kardinolas Etchegaray pradėjo atkreipdamas dėmesį į simbolišką ir reikšmingą sutapimą: tą dieną, praėjusios savaitės trečiadienį, kai Benediktas XVI jo paprašė keliauti į Libaną ir perduoti Libano katalikams ir visai tautai Popiežiaus solidarumo ir padrąsinimo žodžius, liturgijoje buvo skaitomas Mato Evangelijos puslapis, pasakojantis apie Jėzų, besilankantį Tyro ir Sidono žemėje, apie Jėzaus susitikimą su vietine moterimi ir apie jai ištartus Jėzaus žodžius: „Moterie, didis tavo tikėjimas“. „Taip, Libano tauta,- sakė kardinolas Etchegaray antradienį aukodamas Mišias Libane,- didis tavo tikėjimas ir aš šiandien atvykau pas jus Petro įpėdinio vardu dar labiau jį sustiprinti, nes šiandien jūsų tikėjimui lemta patirti didžiulį bandymą; tokį didelį bandymą, kad net iš kai kurių žmonių lūpų skamba mirštančio Jėzaus aimana: Mano Dieve, kodėl mane apleidai?“

„Net ir jus užklupusios baisios nakties ūkanose reikia skelbti ir liudyti, kad taika ir malda už ją mus labiausiai tarpusavy vienija,- sakė kardinolas. Taika? Visi šiandien apie ją kalba, netgi ir tie, kurie kariauja. Bet kiek jie yra pasirengę dėl taikos aukotis? Malda? Juk visi šaukiasi Visagalio Dievo. Bet daugeliui tai tik laikinas išsigelbėjimas išgąsčio akimirkomis arba bėgimas nuo atsakomybės. Malda už taiką – tai pats rimčiausias mūsų ketinimų išbandymas. Turime atvirai pasakyti: izraeliečių ir palestiniečių konfliktas yra ta drama, kuri, jei nebus greit ir teisingai išspręsta, ir toliau drums valstybių ramybę ir neleis kurti saugios ateities. Neįmanoma kalbėti apie tiesą ir teisingumą, jei tiesa ir teisingumas vienodai netaikomos abiem tautoms“.

„Atvykau į Libaną Popiežiaus vardu kaip jo taikos pasiuntinys. Šią akimirką mes vienijamės su Marijos miestu Nazaretu. Ir čia, ir tenai žmonės kenčia, išgyvena baimę ir laikosi įsitvėrę vilties. Visi kartu šią akimirką mes kartojame popiežiaus Benedikto XVI ˛od˛ius, kad niekas negali pateisinti nekalto kraujo praliejimo, nesvarbu kas būtų u˛ tai atsakingas. Žinoma,- kalbėjo kardinolas,- taikos kūrimui neužtenka mažų gestų. Jei norime karui tarti „sudie“, negana tik pasakyti „laba diena“ taikai. Nepaisant kritikos ir nekantrumo, vis dėlto turime įvertinti tarptautinės bendruomenės darbą, kuriuo stengiamasi tiesti taikos kelią per kalvotus laukus. Tačiau kartu turime suprasti, kad taika tai ne tik politinė, bet pirmiausia dvasinė kelionė. Jokios taikos sutartys nebus patvarios, jei nebus taikos žmonių širdyse. Tik vienas Dievas gali sugraudinti suakmenėjusias žmonių širdis, ypač šiais laikais, kai ir pati taika yra tapusi karinga, kai smurtas įsibrovė į mūsų kasdienį gyvenimą ir sukurstė jame baimę, kurios apimtas žmogus sužvėrėja ir jis loja, o ne šaukiasi pagalbos. Jokia religija negali savintis Dievo jo neįžeisdama; negali pasisavinti jo ir naudoti prieš kitus. Visos religijos šiandien turi šauktis „gerojo ir gailestingojo“ Dievo. Mūsų skurdas ir menkumas toks didelis, kad mums būtinas dar didesnis Dievo gailestingumas. Dabartinėje neapykantoje, kuria mes kasdien kvėpuojame, tik atleidimas gali nuvesti į susitaikinimą, atleidimas, kuris neturi nieko bendra nei su užmiršimu, nei su išskaičiavimais, nei su silpnumu, nei su pritariančiu apgailestavimu. Tai atleidimas, kurį sužeistas, išniekintas ir apgautas žmogus gali suteikti kitam ˛mogui tik sekdamas Dievo meilės pavyzdžiu. Tuomet, ir tik tuomet, pasaulyje bus įmanoma laisvai kvėpuoti ir gyventi džiaugsmo kupinoje taikoje“.

Galiausiai savo homiliją Harisos šventovėje Popiežiaus pasiuntinys kardinolas Etchegaray baigė malda Libano Švenčiausiajai Mergelei, kad neapykantos sužeisti žmonės atgautų viltį, kad viešpatautų taika Libane ir visame pasaulyje. (jm)