Sekmadienio vidudienį Popiežius atostogaujantiesiems linkėjo prasmingai praleisti vasaros poilsio dienas, o taip pat prašė neužmiršti vis dar kenčiančių Artimųjų Rytų gyventojų.

Pirmiausia Popiežius paminėjo tuos, kas šiomis dienomis palikę miesto gyvenimą, išvyko į gamtą arba lankosi savo tėviškėse, kas vasaros atostogų laikotarpį skiria tam, kad atsigautų skubaus gyvenimo ritmo išvarginti kūnai ir protai. Atostogos – tai taip pat proga ilgiau pabūti su artimaisiais, aplankyti draugus ir giminaičius, skirti daugiau vietos tiems ˛monių tarpusavio santykių elementams, kuriuos skubaus gyvenimo kasdieninės pareigos nustelbia ir kuriems nepalieka pakankamai vietos. Popiežius ragino neužmiršti ir tų, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių atostogauti negali. Pirmiausia galvoju,- sakė Šv. Tėvas,- apie vienišus, senus ir sergančius žmones, kuriems vienatvė šiomis dienomis dar sunkesnė. Šitiems mūsų broliams ir seserims reiškiu savo dvasinį artumą, nuoširdžiai linkėdamas, kad nepritrūktų jiems artimų žmonių paramos.

Popiežius paminėjo taip pat ir tuos, kas atostogų metu stengiasi daugiau laiko skirti maldai, kontempliacijai gamtoje arba vienuolynuose, rekolekcijų namuose. Turint daugiau laiko, galima rimčiau atsidėti pokalbiui su Dievu, Šventojo Rašto kontempliavimui arba geros, sielą ugdančios knygos skaitymui. Kas yra išgyvenęs tokio dvasingo atostogavimo patirtį, tas supranta, kaip labai naudinga nepaversti atostogų vien atsipalaidavimu ir pramogomis. Ištikimas dalyvavimas sekmadienio eucharistinėje aukoje, ir tuomet kai esame nutolę nuo savo parapijų, padeda išlaikyti gyvą ryšį su tikinčiųjų bendrija. Kur bebūtume, visur mus reikia Eucharistijos maisto. Tai mums primena šį sekmadienį skaitytas Evangelijos puslapis, kalbantis apie Jėzų – Gyvybės duoną. Jėzus pat save vadina „duona nužengusia iš dangaus“, duona, kuri maitina mūsų tikėjimą ir visų krikščionių tarpusavio bendrumą.

Galiausiai, Popiežius ragino atostogų dienomis neužmiršti Artimųjų Rytų konflikto. Naujausi poslinkiai leidžia tikėtis, kad karo veiksmai bus sustabdyti ir bus sudarytos galimybės suteikti vietiniams gyventojams veiksmingą humanitarinę pagalbą. Visi trokštame, kad pagaliau taika nugalėtų smurtą ir ginklų jėgą. Šito prašykime Mergelę Mariją, kurios ėmimą į dangą ruošiamės džiugiai švęsti; prašykime, kad ji užtartų ir gelbėtų savo vaikus. (jm)