Besitęsiant krizei Artimuosiuose Rytuose, šimtų tūkstančių priverstinių pabėgėlių
iš pietų Libano padėtis darosi vis sunkesnė, maisto, vandens, vaistų ir pirmosios
būtinybės daiktų atsargos senka. Kaip kas kartą panašiose situacijose, labiausiai
nuo krizės kenčia patys silpniausi – vaikai, seneliai, ligoniai. Antai Jungtinių Tautų
vaikų fondo, UNICEF, duomenimis, iš 700 000 ar net 800 000 namus palikusių libaniečių
apie 45 % yra vaikai.
Daugybė įvairių humanitarinių organizacijų paskelbė komunikatus,
kuriuose praneša apie sunkią žmonių situaciją ir prašo betarpiško ugnies ir karinių
veiksmų Libane nutraukimo. Prie šio kvietimo prisidėjo tarptautinė bendruomenė ir
tokios tarptautinės institucijos, kaip Jungtinių Tautų Organizacija bei Europos Sąjunga.
Tiek humanitarinės organizacijos, tiek įvairios valstybės bei tarptautinės institucijos
jau paskelbė apie Libanui renkamą ar skiriamą pagalbą. Skubi humanitarinė pagalba,
rūpestis civilių žmonių padėtimi buvo pats pirmasis trečiadienį Romos viršūnių konferencijos,
kurioje įtakingiausių pasaulio valstybių ir organizacijų lyderiai sprendė Artimųjų
Rytų krizę, deklaracijos punktas.
Jungtinių Tautų Organizacija jau paskelbė
bendrą 150 milijonų dolerių rinkliavą, Europos Sąjunga jau skyrė 10 milijonų eurų
ir vėliau numatė skirti dar 40, ketinimus skirti kelių šimtų milijonų dolerių paramą
pareiškė Saudo Arabija. Mažesnes, bet dėlto ne mažiau reikšmingas sumas skyrė paskiros
valstybės ir humanitarinės organizacijos.
Beje, kalbama apie pirmąją ir pačią
būtiniausia pagalba žmonėms, bendri Libano dėl Izraelio karinių pajėgų atakų patirti
tiesioginiai nuostoliai jau siekia virš dviejų milijardų dolerių. Be to pažymima,
kad šalis praras didžiules įplaukas dėl turizmo sektoriaus sunykimo, mokesčių nesumokėjimo.
Pagalba
yra renkama, skiriama ir gabenama į Libaną, tačiau iš įvykių vietos ateina pranešimai,
jog humanitarinė pagalba sunkiai pasiekia jos stokojančius. Viena vertus, pietų Libano
kelių tinklas yra smarkiai apgadintas, tiltai sugriauti, tad kai kurių vietovių neįmanoma
pasiekti, kita vertus, humanitarinės pagalbos konvojai jau ne kartą buvo apšaudyti
kulkomis ar net sviediniais tiek Hezbollah kovotojų, tiek Izraelio kariuomenės, kuri
teisinasi juos palaikiusi šaudmenis ar raketas gabenančiais sunkvežimiais. Tai nėra
visai nepagrįsti pasiteisinimai – Pasaulinės sveikatos organizacijos atstovas spaudai
patvirtino, jog pasitaikė atvejų, kai Hezbollah kovotojai pasinaudojo humanitariniais
konvojais kaip priedanga ginklų pervežimui.
Nevyriausybinės organizacijos „Medikai
be sienų“ direktorius pažymėjo, kad nors kol kas bendromis Libano sveikatos apsaugos
sistemos ir humanitarinių organizacijų pastangomis pavyksta išvengti sanitarinės katastrofos,
tačiau, jei kariniai veiksmai nepaliaus, nerimą kelia artimiausia ateitis.
Svarbus
žingsnis stengiantis padėti Libano civiliams gyventojams buvo žengtas Izraeliui sutikus
atidaryti humanitarinius koridorius Libano teritorijoje ir užtikrinti humanitarinę
pagalbą gabenančių lėktuvų nusileidimą Beiruto oro uoste. Tačiau daugelis kritiškai
pastebi, kad kol vyksta kariniai veiksmai, humanitariniai koridoriai rizikuoja likti
tik formalumu. Antai, Jungtinių Tautų aukštasis pabėgėlių komisariatas paskelbė, kad
dėl saugumo trūkumo iš Sirijos į Libaną negali įvežti didžiulės 500 tonų antklodžių,
palapinių, matracų ir kitų pirmosios būtinybės daiktų siuntos, kuri galėtų būti išdalinta
per kelias valandas. Įvairių humanitarinių organizacijų darbuotojai taip pat praneša,
jog dėl nuolatinių Izraelio kariuomenės naikintuvų ir artilerijos bombardavimų negali
pasiekti tų zonų, kur pagalbos labiausiai reikia.
Libano žmonių labui rinkliavą
paskelbė ir tarptautinė katalikiška šalpos organizacija „Caritas Internationalis“,
kuri surinktas lėšas ir daiktus persiunčia nacionaliniam Libano Caritas. Libano Caritas,
kuriam priklauso apie 3000 savanorių ir 38 centrų tinklas, kasdien vienaip ar kitaip
rūpinasi apie 70 000 Libano pabėgėlių, kurie, beje, yra dažniausiai musulmonų tikėjimo.
Pabėgėliams duris atvėrė katalikiškos mokyklos, institutai, vienuolijų namai. (rk)