Dešimtoji konflikto Artimuosiuose Rytuose diena

Dešimtąją dieną tęsiasi atviras ginkluotas konfliktas Artimuosiuose Rytuose. Pranešama, jog Izraelio naikintuvai ir malūnsparniai penktadienio naktį ir dieną vėl rengė reidus į pietų Libano teritoriją, o sausumos daliniai kovėsi su Hezbollah, radikalios musulmonų šiitų organizacijos kovotojais.

Nepaisant tarptautinės bendruomenės raginimų nutraukti susirėmimus tiek Hezbollah lyderis Hassan Nasrallah, tiek Izraelio politikai ir kariuomenė pareiškė, jog neketina trauktis ar daryti nuolaidų. Izraelis reikalauja grąžinti tris kareivius, kurių pagrobimas ir tapo pretekstu Izraelio kariuomenės puolimui, tuo tarpu Hezbollah laikosi savo pradinio nusistatymo iškeisti Izraelio karius į Izraelio kalėjimuose kalinamus libaniečius ir palestiniečius. Hezbollah lyderis taipogi neigė Izraelio kariuomenės pranešimus, jog oro antskrydžių metu buvo sunaikinta 50% Hezbollah pajėgumų ir infrastruktūros.

Tačiau po ypač kruvino trečiadienio, pranešama apie mažesnį žuvusiųjų skaičių, kuris vis dėlto jau išaugo iki pusketvirto šimto. Izraelio kariuomenė taip pat pažymėjo, kad jei trečiadienį į Izraelio teritoriją buvo paleista 116 raketų, tai ketvirtadienį – tik apie 40.

Pranešama, kad kol kas nėra padaryta žalos nė vienai krikščionims brangiai šventovei ar vietai, nors antai gimtajame Jėzaus Nazareto mieste Hezbollah partizanų paleistos raketos krito visai netoli Apsireiškimo bazilikos ir užmušė du musulmonų vaikus. Nazareto vyskupas Hiacinto Marcuzzo išreiškė didelį susirūpinimą dėl tokių atakų. Jis pažymėjo, jog dauguma Nazareto gyventojų yra arabai ir musulmonai, mieste nėra jokių kariškai svarbių objektų, kurių sunaikinimas būtų kažkuo reikšmingas Hezbollah kovotojams. Tad Nazareto apšaudymas, sakė vyskupas, rodo, jog raketos paleidžiamos visiškai aklai, nesirenkant krypties ir taikinių. Tad niekas negali būti saugus.

Gera naujiena yra tai, kad Izraelio vyriausybė vėlų ketvirtadienio vakarą leido atidaryti humanitarinį koridorių tarp Kipro ir Libano. Šiuo koridoriumi Libano pabėgėlius, kurie dėl kovų paliko savo namus ir kurių skaičius vertinamas nuo 500 iki 700 šimtų tūkstančių, galės pasiekti būtiniausia pagalba ir išvykti užsienio piliečiai. Įvairių valstybių vyriausybės jau paskelbė apie skiriamą pagalbą.

Katalikų ir kitos krikščioniškos Bažnyčios toliau malda bei veiksmais prisideda prie pastangų nutraukti ugnį ir padėti nuo konflikto kenčiantiems žmonėms.

Į pasaulio galinguosius su prašymu sustabdyti prievartą jau kreipėsi Jungtinių Amerikos Valstijų, Šveicarijos, Kanados vyskupų konferencijos, Libano maronitų Bažnyčios patriarchas, tam kviečia ir popiežius Benediktas XVI.

Prie šių balsų prisijungė ir anglikonų Bažnyčia bei Pasaulinė Bažnyčių taryba. Anglikonų Bažnyčios vadovas, Kenterberio arkivyskupas Rowan Williams interviu BBC radijui teigė, jog Londono bei Vašingtono vyriausybės turi palikti dabartinę neveiklumo politiką ir imtis aktyvių veiksmų dėl paliaubų bei ilgalaikės taikos įsigaliojimo.

Panašaus turinio komunikatą kiek anksčiau paskelbė Pasaulinė Bažnyčių taryba, kuri apjungia apie 340 pasaulio krikščioniškų Bažnyčių, denominacijų, bendruomenių bei 550 milijonų tikinčiųjų, plačiai pasklidusių visuose penkiuose kontinentuose. Komunikate kreipiamasi į visas konflikte dalyvaujančias puses ir prašoma nebekurstyti ginkluoto konflikto, nuo kurio daugiausia nukenčia civiliai – libaniečiai, palestiniečiai ir izraeliečiai. Pasaulinės Bažnyčių tarybos įsitikinimu konfliktas gali būti išspręstas tik gerbiant tarptautinės teisės normas.

Šį penktadienį, po panašaus popiežiaus Benedikto XVI komunikato, Pasaulinės Bažnyčių tarybos generalinis sekretorius Samuel Kobia Bažnyčioms narėms išsiuntė pastoracinį laišką, kuriame paragino melstis už taiką Artimuosiuose Rytuose ir už visų bendruomenių – musulmonų, krikščionių bei žydų – saugumą bei gerovę. Pastorius Kobia pakvietė Bažnyčias kalbėti apie Artimųjų Rytų problemas viešai ir panaudoti savo įtaką konflikto eigą galinčioms paveikti valstybėms ar organizacijoms tam, kad jos labiau įsipareigotų taikai.

Penktadienį Libano maronitų apeigų katalikų Bažnyčios vyskupų konferencija kreipėsi į Jungtinių Tautų Organizacijos saugumo tarybą, ragindama nedelsiant priimti rezoliuciją dėl ugnies Libane nutraukimo.

Prievartai, susirėmimams besitęsiant vis daugiau iškyla humanitarinės pagalbos būtinybė. Kaip minėjome, ją jau skyrė kai kurių valstybių vyriausybės, tarptautinės organizacijos. Mobilizuojasi ir krikščioniškos šalpos organizacijos. Rinkliavą per savo tarptautinės humanitarinės agentūros ACT skyrius paskelbė Pasaulinė Bažnyčių taryba. Katalikiška šalpos organizacija Caritas Internationalis, vienijanti 162 nacionalines organizacijas, jau kiek anksčiau paskelbė visuotinę humanitarinės pagalbos rinkimo libaniečiams ir palestiniečiams kampaniją. Surinktos lėšos ir daiktai bus paskirstyti per Libano ir Izraelio Caritas organizacijas. Aukų rinkimo akcijas skelbia įvairios vyskupijos.

Pranešama, jog katalikams Libane priklausančios mokyklos, parapijos, klinikos, vienuolynai atvėrė duris pabėgėliams, ypač silpniausiems – vaikams, nėščioms moterims, ligoniams, seneliams. Dauguma pabėgėlių nėra krikščionys, bet musulmonai. Tačiau atsakingieji už minėtas katalikiškas institucijas perduoda skubios pagalbos prašymus, mat turimos maisto ir pirmosios būtinybės daiktų atsargos akimirksniu išseko.

Primename, kad popiežius Benediktas XVI visų vietinių Bažnyčių bei tikinčiųjų pasaulyje, kurie, kaip pastebėjo kai kurie komentatoriai, nebūtinai turi būti krikščionys, paprašė ateinantį sekmadienį, liepos 23, ypatingai melsti Dievo taikos dovanos, ypač Artimuosiuose Rytuose. Daug kur jau dabar prasidėjo maldos už taiką iniciatyvos. (rk)