Ateinantis sekmadienis skiriamas maldai už taiką

Popiežius Benediktas XVI atidžiai ir su susirūpinimu seka įvykius Artimuosiuose Rytuose ir ateinantį sekmadienį, liepos 23 dieną, kviečia visas vietines Bažnyčias, visus tikinčiuosius pasaulyje, melsti Dievo brangios taikos dovanos.

Toks Šventojo Tėvo prašymas paskelbtas ketvirtadienį Vatikano spaudos salės komunikate, atsižvelgiant į vis prastėjančią padėtį Artimuosiuose Rytuose.

Šventasis Tėvas prašo, kad ypatingai būtų meldžiamasi už skubų ugnies tarp kovojančių pusių nutraukimą Artimuosiuose Rytuose; už humanitarinių koridorių, kuriais kenčiantiems žmonėms būtų pristatoma įvairi humanitarinė pagalba, atvėrimą; už racionalias ir atsakingas derybas tarp susipriešinusių pusių.

Komunikate rašoma, jog Libano teritorijos integralumas ir šalies suverenitetas turi būti gerbiami. Panašiai Izraelis turi teisę gyventi taikoje, o palestiniečiai – turėti laisvą ir suverenią tėvynę.

Paskutiniajame Vatikano spaudos salės komunikato punkte visoms humanitarinėms organizacijoms perduodamas popiežiaus Benedikto prašymas padėti konflikto apimto Artimųjų Rytų regiono žmonėms. (rk)

* * *

Popiežiaus skelbiama maldų už taiką diena liudija kaip rimtai susirūpinta dabartine Artimųjų Rytų krize. Viena vertus, tai visiškai normali krikščioniško solidarumo ir artimo meilės skatinama reakcija matant, kad šio konflikto aukos visų pirma yra civiliai gyventojai. Tačiau kartu tai liudija, jog suprantama kokios galėtų būti tragiškos šio karo pasekmės, jeigu, tarkim, į konfliktą tiesiogiai įsiveltų savo interesų Libane neslepianti Sirija ar šiitų kovotojus finansuojantis, ginkluojantis ir kitaip remiantis Iranas. Taip pat neaišku kokių pasekmių šis karas turės pačiam Libanui, kuris dar nebuvo spėjęs užgydyti ankstesnių karų paliktų žaizdų.

Nors Libano pilietinis karas buvo pasibaigęs jau prieš keliolika metų, šalis vis dar gyveno pokario nestabilumo metą. Apie tai labai akivaizdžiai paliudijo buvusio premjero Rafic Hariri nužudymas prieš daugiau kaip metus, 2005 metų vasario 14 dieną. Nors premjero nužudymo kaltininkai nenustatyti, tačiau beveik nieks neabejoja, kad dėl Rafico Hariri mirties yra kalta Sirija, po pilietinio karo faktiškai valdžiusi Libaną ir tik visai neseniai, bent oficialiai, atsisakiusi savo tiesioginės įtakos.

Katalikų Bažnyčiai dabartinė sunki padėtis rūpi dar ir dėl to, kad Libanas yra viena nedaugelio arabiškų valstybių, kur krikščionys sudaro palyginti didelį gyventojų nuošimtį. Šiuo metu Libane gyvena maždaug trys milijonai žmonių, kurių ketvirtadalis yra krikščionys. Libano krikščionių istorija siekia pirmuosius krikščionybės amžius. Buvęs biblinių laikų Izraelio kaimynystėje ir artimai susijęs su hebrajiška tradicija, Libanas labai greit tapo ir krikščionių veiklos teritorija. Vėliau visame regione paplitęs islamas krikščionybės nenustelbė. Rimtas pavojus krikščionių likimui ir dviejų tikybų išpažinėjų santykiams buvo iškilęs vykstant pilietiniam karui. Vis dėlto pavyko išvengti visiško susipriešinimo, nes karas buvo kilęs ne dėl religinių skirtumų, bet dėl politinių priežasčių ir dėl kaimyninių valstybių kurstymo. Dabar vykstantis konfliktas yra naujas skaudus smūgis savo taiką ir stabilumą sunkiai kuriančiam Libanui. Ir nors Izraelis kariauja ne su Libanu, taip pat ir šiitų kovotojai ne Libanui atstovauja, tačiau būtent Libanas ir jo gyventojai tapo pagrindine šio karo auka.

Popiežiaus Benedikto XVI skelbiama maldų ir pasninko diena nėra pirma tokia iniciatyva. Panašią maldos akciją 2002 metų pradžioje buvo paskelbęs popiežius Jonas Paulius II. Tuo metu buvo dar labai gyvi 2001 rugsėjo 11 vienuoliktosios įvykių atgarsiai, visi su baime žiūrėjo į vis stiprėjantį religinį fanatizmą ir jo skatinamą terorizmą. Taip pat ir aną kartą Artimieji Rytai ir ypač Šventoji Žemė buvo visų dėmesio centre, nes įsisenėjęs žydų ir arabų konfliktas yra tarsi visų kitų panašių konfliktų prototipas. Labiausiai buvo akcentuota tikinčiųjų žmonių atsakomybė. Kas iš tiesų priima gerojo ir gailestingojo Dievo Žodį, tas negali širdyje turėti jokio pykčio ir priešiškumo.

Kita panaši maldos už taiką akcija Popiežiaus iniciatyva buvo surengta 1986 metais. Šiemet sukaks lygiai 20 metų nuo tos dienos, kai Jonas Paulius II į Asyžių buvo sukvietęs pasaulio religijų atstovus, o taip pat ragino visą pasaulį, kad „sutartinai iš visos žemės į Dangų kiltų taikos maldavimai, kad Visagalis, savo rankose turintis pasaulio likimą, suteiktų taikos malonę, kuri yra būtina sąlyga norint rimtai darbuotis dėl tikrosios žmonijos pažangos“. (jm)