Prieš 70 metų prasidėjo Ispanijos pilietinis karas.

Antradienį sukako 70 metų nuo Ispanijos pilietinio karo pradžios. 1936 metų liepos 18 dieną generolo Francisco Franco vadovaujami kariuomenės daliniai sukilo prieš respublikos vyriausybę. Prasidėjo pilietinis karas tarp dešiniųjų monarchistų ir kairiųjų respublikos šalininkų. Ispanija virto ne tik pačios susiskaldžiusios ispanų visuomenės vidaus konfliktu, bet tam tikra prasme tarptautinio konflikto mūšio lauku. Kairiuosius respublikonus ginklais ir karininkų kadrais rėmė Sovietų Sąjunga; generolą Franco – fašistinė Italija ir nacių Vokietija. Į Ispaniją kariauti vienų arba kitų pusėje keliavo savanoriai iš visos Europos. Žuvo beveik milijonas žmonių. Ypač daug nukentėjo katalikų Bažnyčia. Kairieji respublikonai sušaudė tūkstančius kunigų ir vienuolių, katalikų intelektualų ir veikėjų. Karas baigėsi generolo Franco pergale, tačiau senoji santvarka nebuvo atkurta. Kairiųjų respublikonų išvarytas karalius mirė tremtyje. Tik aštuntame dešimtmetyje nuversto karaliaus anūkas, dabartinis karalius Jonas Karolis galėjo grįžti į sostą. Kelis dešimtmečius valdė generolo Franco vadovaujama diktatūra, o visas šis Ispanijos istorijos laikotarpis vadinamas frankizmu.

Ispanijos pilietinio karo ir frankizmo laikotarpio paliktos žaizdos dar ir šiandien ne iki galo užgijusios. Apie tai tam tikra prasme byloja ir dabartinių politinių sluoksnių skelbiamų šalies gyvenimo vizijų radikalumas. Neveltui patys ispanai dabartinį kairiųjų valdžios laikotarpį vadina zapaterizmu.

Pasak italo istoriko kunigo Giovanni Sale, rašančio jėzuitų žurnale „Civilta Cattolica“, dėl Ispanijoje iki galo neįvykusio tautinio susitaikinimo proceso dalį atsakomybės turi prisiimti ir Bažnyčia. Bažnyčios laikysena Ispanijos pilietiniame kare, jos patirtos kančios, o taip pat taikdariškos misijos bandymai turėtų tapti gilesnių studijų objektu. Kaip žinoma, nuo rugsėjo mėnesio bus išslaptinti Vatikano archyvai iki 1939 metų. Tarp kitų svarbių dalykų, istorikams bus prieinama medžiaga liečianti Ispanijos pilietinį karą ir Ispanijos Bažnyčios bei Šv. Sosto laikyseną bei veiksmus. Pasak jėzuito tėvo Giovanni Sale, niekas kitas labiau nepadeda žmonėms įveikti istorines nuoskaudas, kaip istorijos studijavimas. Rimta ir rami istorinė refleksija yra kur veiksmingesnė už sąskaitų su praeitimi suvedinėjimo juridines priemones. (jm)