Šeštadienį ir sekmadienį popiežius dalyvaus Valensijoje vykstančiame pasaulio šeimų susitikime.

Į Valensiją šiomis dienomis susirinkę viso pasaulio katalikų šeimų atstovai laukia atvykstančio popiežiaus Benedikto XVI. Kaip žinoma, Šv. Tėvas šiame mieste lankysis dvi dienas – šeštadienį ir sekmadienį. Dalyvaus penktojo pasaulio šeimų susitikimo baigiamuosiuose renginiuose – šeštadienio vakarą vyksiančiame šeimų maldos budėjime, o sekmadienio rytą aukos šio pasaulinio susitikimo uždarymo Mišias.

Valensija yra modernus, dinamiškas miestas, pastaraisiais metais patyręs nemenką urbanistinę ir architektūrinę metamorfozę. Prieš tris dešimtmečius buvo nukreipta į šalį per miestą tekėjusios upės vaga, o ten, kur anksčiau tekėjo upė dabar yra parkai. Buvusioje upės vagoje pastatytas ir moderniškas Meno ir Mokslo centras, kurio teritorijoje vyks taip pat šeštadienio bei sekmadienio susitikimai su popiežiumi. Šiuo metu pačiame Valensijos mieste gyvena apie 800 000 žmonių, o visame konglomerate kartu su apylinkės miesteliais – daugiau kaip pusantro milijono.

Kaip žinoma, prieš keletą dienų miestą ištiko nelaimė. Metro katastrofoje žuvo keturios dešimtys žmonių. Tai, be abejo, paliko pėdsaką ir miesto žmonių gyvenime, ir tų, kurie šiomis dienomis Valensijoje dalyvauja šeimų susitikime. Įvykus nelaimei nuspręsta šiek tiek pakeisti ir popiežiaus vizito programą. Atskridęs į Valensiją, po sutiktuvių oro uoste, popiežius keliaus ne tiesiai į katedrą, kaip buvo numatyta, bet pirmiausia aplankys nelaimės vietą, susitiks su žuvusiųjų artimaisiais.

Belaukiant atvykstančio Šventojo Tėvo, kaip ir ankstesniuose kas treji metais vykstančiuose pasaulio šeimų susitikimuose, pastarosiomis dienomis Valensijoje vyko ir penktadienį pasibaigė teologinis ir pastoracinis kongresas, kuriame visų pirma įvairiais aspektais buvo svarstomas šeimos vaidmuo perduodant tikėjimą iš kartos į kartą. Kongresas buvo taip pat proga konstatuoti, kad tiek Europos, tiek ir kitų kontinentų šeimų problemos, nors ir dėl kultūrinių skirtumų ne identiškos, bet vis dėlto yra labai panašios, ypač kiek tai liečia šiandien plintančios sekuliarizacijos daromą įtaką šeimoms.

Visose Europos šalyse, gal tik skirtingomis proporcijomis, nuvertintos ištikimybės, pagarbos gyvybei, sutuoktinių įsipareigojimo vienas kitam vertybės. Santuokos nepatvarios; vis daugiau porų gyvena nesusituokusios; demografinė krizė ardo visuomenės gyvenimo pusiausvyrą, kurią bandoma subalansuoti imigracijos pagalba.

Panašiomis problemomis, gal tik su tam tikrais specifiniais bruožais, skundžiamasi ir kituose žemynuose. Pasak pasaulio šeimų susitikime Valensijoje dalyvaujančio Venesuelos sostinės Caracas arkivyskupo kardinolo Jorge Urosa, šeimų krizės Lotynų Amerikoje pagrindinės priežastys yra dvi: Viena – tai pastaruoju metu beveik visas kontinento šalis palietusi ekonominė krizė. Daugiau kaip 20 milijonų žmonių anksčiau priklausiusių vadinamajai viduriniajai klasei, šiandien gyvena ties skurdo riba, o tai savaime sugriovė ir anksčiau buvusį tam tikrą stabilumą. Kita priežastis – tai religinių vertybių, o su jomis ir moralinių bei kultūrinių vertybių erozija visuomenėje, kuri lig šiol buvo laikoma tradiciškai katalikiška. Šiandien vis daugiau lotynų amerikiečių gyvena nestabiliai, be ilgalaikio įsipareigojimo, ne tik nesudarydami sakramentinės santuokos, bet netgi neužregistruodami civilinės metrikacijos. Kaip iš šios krizės išbristi? Pasak kardinolo, tėra tik du būdai – viena vertus, valstybė turi garantuoti didesnį socialinį ir ekonominį stabilumą, o antra vertus, Bažnyčia turi drąsiau ir su didesniu entuziazmu evangelizuoti šeimas.

Pasak filipiniečio arkivyskupo Orlando Quevedo į jo šalį sekuliarizmas atplaukė kartu su globalizacijos banga. Neneigdamas pozityvių globalizacijos elementų, jis tvirtino, kad ne kas kitas, o būtent globalizacija su savo materialistišku liberalizmu atnešė tas pačias blogybes, kuriomis skundžiamasi turtingose Vakarų valstybėse.

Bombėjaus augziliaras vyskupas Agnelo Gracias kalbėjo apie Indijos vyriausybės grubiai vykdomą griežtą demografinę politiką. Tradicinėje Indijos visuomenėje žmogaus gyvybė dar neseniai buvo šventa, o šiandien jau ne. Gyvybės nuvertinimas juntamas ne tik miestuose, bet ir kaimuose. Ir tai yra sistemingos valstybinės kampanijos rezultatas. Pašto ženkluose vaizduojama ideali šeima susideda iš tėvo, motinos ir vieno vaiko. Miestuose arba televizijos laidose neretai pamatysi reklamą: „Abortui mažiau išleisi negu kraičiui“.

Afrikoje irgi kenčiama nuo tradicinių vertybių erozijos. Tai liečia ir neseniai evangelizuotas visuomenes, ir tradicinę Afrikos kultūrą. Kita svarbi Afrikai būdinga problema – tai vis didėjančios disproporcijos tarp jaunų žmonių ir senų žmonių skaičiaus, kurių priežastis – daugelį Afrikos šalių skaudžiai liečianti AIDS epidemija. (jm)