Popiežiaus laiškas Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimo 80-ųjų metinių proga
Jau balandžio mėnesį sukako 80 metų nuo Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimo, tačiau
pagrindinės jubiliejinės iškilmės Kaune vyksta šį ketvirtadienį, šventųjų apaštalų
Petro ir Pauliaus šventės dieną.
Lietuvos bažnytinė provincija buvo įkurta
1926 metų balandžio 4 dieną paskelbta apaštališkąja konstitucija „Lituanorum gente“.
Popiežius Pijus XI iš buvusios Žemaičių vyskupijos bei Lietuvos Respublikos teritorijoje
buvusių Vilniaus ir Seinų vyskupijų dalių įkūrė naują bažnytinę provinciją susidedančią
iš Kauno metropolinės arkivyskupijos ir Kaišiadorių, Panevėžio, Telšių ir Vilkaviškio
vyskupijų. 1991 metais, jau popiežius Jonas Paulius II Lietuvos Bažnyčios administracinę
struktūrą pritaikė prie naujų realijų įkurdamas ir antrąją – Vilniaus bažnytinę provinciją.
Kaune
švenčiamo jubiliejaus proga, popiežius Benediktas XVI parašė laišką Kauno arkivyskupui
Sigitui Tamkevičiui.
Mylimam Broliui Sigitui Tamkevičiui, S.I. Kauno
Arkivyskupui Metropolitui
Su malonumu gavau Jūsų laišką, kuriuo man pranešėte
apie numatytas iniciatyvas, skirtas prisiminti aštuoniasdešimtosioms Bažnytinės Provincijos
ir Kauno Arkivyskupijos įkūrimo metinėms. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui ir
atsikūrus nepriklausomai Valstybei, 1926m. balandžio 4d., garbingos atminties Popie˛ius
Pijus XI apataline Konstitucija Lituanorum gente vainikavo ilgametį lietuvių
Vyskupų ir tikinčiųjų troškimą neišardomos vienybės su Romos Popiežiumi dvasioje turėti
Lietuvos žemėje pilną bažnytinį sutvarkymą. Šios džiugios sukakties proga neleistina
užmiršti tų asmenybių, kurios prisidėjo prie šio Apvaizdos darbo įgyvendinimo ir tų,
kurios Dievo tautos labui pasiaukojančiai darbavosi Viešpaties vynuogyne. Pirmiausiai
prisimename Palaimintąjį Arkivyskupą Jurgį Matulaitį, M.I.C., Apaštalinį Vizitatorių
Lietuvoje ir garbingos atminties, Kauno Arkivyskupą Metropolitą, Kardinolą Vincentą
Sladkevičių, M.I.C., kurie uoliai atlikdami jiems patikėtą ganytojišką misiją savo
asmeninio šventumo pavyzdžiu tapo susitaikymo ir santarvės įrankiai Dievo rankose.
Kartu atmintin iškyla ir tie skausmingi išbandymai, kuriuos
lietuvių Tauta turėjo išgyventi per praėjusius aštuonis dešimtmečius. Bažnytinė Provincija,
nors ir būdama jauna metais, tačiau turtinga bei žydinti apaštaliniu gyvybingumu,
patyrė sunkią sovietinio persekiojimo naštą, priešingą daugumoje lietuvių Tautos žmonių
giliai įsišaknijusioms katalikų tikėjimo vertybėms. Išbandymo metais, Tautos tikėjimas
neišblėso, bet priešingai, Dievui padedant, subrandino ištisą tikėjimo liudytojų bei
kankinių daigyną. Žlugus komunistinei diktatūrai lietuvių Tauta atgavo nepriklausomybę
ir vis labiau įsijungė į plačią Tautų šeimą, praturtindama ją savo sukauptų vertybių
paveldu. Atgautoji laisvė kartu su naujais Bažnyčios sutinkamais iššūkiais sąlygojo
poreikį pertvarkyti Bažnytinę Provinciją. To pasėkoje mano Pirmtako, garbingos atminties
Dievo Tarno, Popiežiaus Jono Pauliaus II dėka buvo įkurta nauja Vilniaus Bažnytinė
Provincija.
Švenčiamos džiugios sukakties proga dera pažvelgti į naujas dabartinio
gyvenimo reikmes, reikalaujančias ir iš lietuvių katalikų brandaus bei gyvo iš tėvų
paveldėtų žmogiškųjų bei krikščioniškųjų vertybių liudijimo. Praeities ir dabarties
istorijos pamokos patvirtina, jog gyvenimas klaidingai suprantama laisve veda į tikro
žmogaus veido, sukurto pagal Dievo paveikslą ir panašumą, sumenkinimą bei sunaikinimą.
Linkiu, kad Lietuvos katalikai, ypač Kauno Bažnytinės Provincijos tikintieji, vis
labiau sugebėtų atsiliepti tėviškajai Dievo meilei, apie kurią kalbėjau pirmojoje
savo Enciklikoje. Krikščioniškojo gyvenimo autentiškumas, giliai ir nuoširdžiai tikint,
jog Dievas yra meilė, pasireiškia ir pasitvirtina veiklios meilės kiekvienam žmogui
liudijimu. Tai nuolat skelbia Kristaus Bažnyčia, gyva pasaulyje tam, kad apšviestų
žmonių sąžines ir vestų link gilesnio žmogiško bei krikščioniško gyvenimo pažinimo.
Nuoširdžiai
vienijuosi su vietinės Bažnyčios Kauno Arkivyskupijoje reiškiama dvasine padėka ir
šlove Dievui už visas praėjusiais aštuoniais dešimtmečiais gautas malones bei meldžiu
Dievo Motinos užtarimo, kuri gerbiama lietuvių Šventovėse ir ypač Šiluvoje. Dievas,
užtariant Nekalčiausiajai Mergelei Marijai, teišlieja malonių pilnatvę ant šios Bažnytinės
Provincijos tikinčiųjų ir ant visų, susirinkusių į Kauno Arkikatedrą Baziliką švęsti
šią džiaugsmingą sukaktį.
Kartu su šiais linkėjimais suteikiu Jums, Mylimasis
Broli, Jūsų kunigams, vienuoliams ir vienuolėms, visiems pašvęstojo gyvenimo nariams
bei visiems tikintiesiems Apaštalinį Palaiminimą, apimantį ir dabartinės Bažnytinės
Provincijos sufraganinių Šiaulių, Telšių ir Vilkaviškio vyskupijų vyskupus, kunigus
bei visus tikinčiuosius.