15 metų praėjus nuo katalikų Bažnyčios Rusijoje atkūrimo

Katalikiška žinių agentūra „Zenit“ kalbino Maskvos Dievo Motinos arkivyskupijos arkivyskupą Tedeusz Kondrusiewicz apie katalikų Bažnyčios Rusijoje gyvenimą praėjus 15 metų po Rusijos katalikų Bažnyčios atkūrimo 1991.

Priminsime, kad tik 1991 metais popiežiaus Jono Pauliaus II balandžio 13-sios dekretu Rusijos Federacijos teritorijoje buvo įsteigtos dvi Apaštalines administratūros - Europinės Rusijos ir Sibiro. Europinės Rusijos pirmuoju administratoriumi buvo paskirtas arkivyskupas Tadeusz Kondrusiewicz, o Sibiro apaštaliniu administratoriumi buvo paskirtas vyskupas Joseph Werth. Dešimtmečius trukę katalikų persekiojimai kliudė Bažnyčiai atitinkamomis hierarchinėmis ir institucinėmis struktūromis sudaryti ir užtikrinti pastovią Rusijos katalikų sielovadą. Tokias struktūras kurti buvo galima tik žlugus Tarybų Sąjungai. 1999 metais minėtos dvi Apaštalines administratūros buvo padalintos kiekviena į dvi dalis ir taip suformuotos keturios Apaštalines administratūros, kurioms 2002 metų vasario 11 dieną popiežius Jonas Paulius II suteikė tikrų ir pilnateisių vyskupijų statusą bei paskyrė ganytojus-ordinarus.

Arkivyskupas Kondrusiewicz palygino statistinius duomenis. Anot jo, II Pasaulinio karo išvakarėse Rusijoje buvo likusios tik dvi bažnyčios su dviem kunigais. Tarybų Sąjungos griuvimo išvakarėse 1991 buvo oficialiai užregistruotos 10 parapijų, 4 koplyčios ir dvi bažnyčios, kuriose dirbo 7 kunigai, du iš jų peržengę 80 metų slenkstį.

Šiandien, tuo tarpu, jau yra suformuota, nors ir nedidelė, Rusijos vyskupų konferencija, vienijanti keturias arkivyskupijas, 225 parapijas, 25 katalikiškas organizacijas ir institucijas, tarp jų seminariją Sankt Peterburge, Caritas organizaciją, Marijos radiją, taip pat Sankt Peterburge, aktyviai dirbančias katalikiškas spaustuves. Rusijoje dirba per 270 kunigų ir per 250 vienuolių. Kunigai ir vienuoliai bei vienuolės yra dažniausiai atvykę iš kitų šalių, tačiau 1999 metais buvo įšventintas pirmasis rusų kilmės kunigas ir šiuo metu rusų kilmės kunigai sudaro dešimtadalį visų Rusijoje dirbančių kunigų.

Arkivyskupas Kondrusiewicz žinių agentūrai „Zenit“ taipogi pasakojo apie Rusijos katalikų tikinčiųjų bendruomenę. Manoma, kad Rusijos Federacijos teritorijoje yra bent 600 000 katalikų, nors, pasak kai kurių tyrimų, jų galėtų būti apie 1 300 000. Daug iš jų yra išsibarstę milžiniškoje Rusijos teritorijoje, primiršę savo tikėjimo šaknis ar dėl įvairių priežasčių jų nenorintys viešai išpažinti. Jei praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje pamaldose rinkdavosi vyresnio amžiaus žmonės, tai dabar, pastebėjo Maskvos arkivyskupas, daugėja vidutinio ir jauno amžiaus žmonių. Jei seniau būdavo krikštijami suaugusieji, tai šiandien pusę naujakrikštų sudaro kūdikiai. Tai rodo, jog Rusijoje katalikų Bažnyčia nors ir nedidelė, tačiau gyvybinga, ji atsinaujina, į ją įsilieja ne tik savo vietą joje atradę pavieniai žmonės, bet ir šeimos. „Galima konstatuoti, - sakė arkivyskupas Kondrusiewicz, - kad per 15 metų, viena vertus, išsivystė ir sustiprėjo Bažnyčios struktūros, kita vertus, tikintieji tapo sąmoningesni ir brandesni, užeinantys į bažnyčias ne dėl atsitiktinio susidomėjimo, bet dėl Dievo ieškojimo“.

Atskirą ir delikačią katalikų Bažnyčios gyvenimo Rusijoje sritį sudaro santykiai su rusų stačiatikių Bažnyčia, kurie neretai būdavo įtempti. Ypač aštrios stačiatikių reakcijos susilaukė 2002 metų popiežiaus Jono Pauliaus II dekretas įsteigti Rusijos bažnytinę katalikišką provinciją, laikinas Apaštališkąsias administratūras pertvarkant į tikras vyskupijas. Kai kurie stačiatikių vadovai prabilo apie tariamus slaptus Vatikano planus kurti Rusijoje alternatyvią ortodoksams Bažnyčią, apie katalikų prozelitinės invazijos į Rusiją projektą ir net apie neišvengiamumą vienpusiškai nutraukti kontaktus su Šventuoju Sostu. Šventasis Sostas kaltinimus atmetė, teigdamas, jog minėti pertvarkymai buvo savaiminio ir kanonų teisę atitinkančio proceso, normalizavusio katalikų Bažnyčios gyvenimą Rusijoje, pabaiga. Įtampa dar labiau padidėjo, kai tų pačių 2002 balandžio mėnesį Rusijos pasieniečiai atsisakė įleisti iš kelionės grįžtantį vienos iš keturių Rusijos vyskupijų ordinarą Jerzy Mazur, reziduojantį Irkutske. Nepaisant tarptautinių teisinių normų, jam buvo panaikinta viza ir vyskupas buvo priverstas iš Maskvos Šeremetjevo oro uosto skristi atgal į Varšuvą.

Tačiau šiandien, neneigiant sunkumų, padėtis, pasak arkivyskupo Kondrusiewicz, yra daug geresnė, abi Bažnyčios ieško bendradarbiavimo sričių ir galimybių, vienijasi prieš bendrus šiandieninius iššūkius ir tikrai yra optimistiškai nuteikiančių prielaidų tolimesniam dialogui. (rk)