Popiežius Lietuvos vyskupams: "Moderniškumas, nepagrįstas autentiškomis žmogiškomis
vertybėmis yra pasmerktas nestabilumo ir pasimetimo tironijai".
Jau baigėsi Lietuvos vyskupų vizitas Ad Limina Apostolorum. Paskutinis ir svarbiausias
įvykis buvo baigiamasis susitikimas su popiežiumi Benediktu XVI, įvykęs penktadienio
vidudienį. Jame dalyvavo visi devyni Lietuvos vyskupai, septyni ordinarai ir du augziliarai,
o taip pat šiomis dienomis vykusį vizitą Ad Limina irgi užbaigiantys Latvijos vyskupai
bei Estijos Apaštališkasis administratorius.
Kaip įprasta tokiomis progomis,
baigiamojo susitikimo metu buvo pasikeista kalbomis. Lietuvos vyskupų vardu popiežiui
įteiktame kalbos tekste Vyskupų konferencijos pirmininkas Kauno arkivyskupas Sigitas
Tamkevičius dar kartą Šv. Tėvui pristatė dabartinę katalikų Bažnyčios Lietuvoje būklę.
Prieš šešiolika metų Lietuva atgavo nepriklausomybę,- sakoma arkivyskupo
Tamkevičiaus sveikinimo popiežiui tekste. Per šį laiką daug kas mūsų šalyje pasikeitė,
atsirado valstybinio saugumo garantijų, žmonių gyvenimas įgyja vis didesnio pastovumo.
Lietuva tapo daugelį Europos šalių vienijančios sąjungos nare. Tai teikia vilčių,
bet kartu kyla nauji iššūkiai.
Arkivyskupas taip pat paminėjo, Lietuvos Respublikos
su Šventuoju Sostu pasirašytas sutartis, kurios suteikė aiškesnes gaires Bažnyčiai
bendradarbiauti su valstybe sprendžiant visai Lietuvos visuomenei aktualius švietimo,
socialinius ir moralinius klausimus, tačiau arkivyskupas taip pat pridūrė, jog sutarčių
įgyvendinimas nėra sklandus dėl besikeičiančios politinės situacijos. Kalboje taip
pat paminėti Lietuvoje vykę jubiliejiniai 2000-ųjų metų renginiai, Lietuvos II Eucharistinis
kongresas, Lietuvos jaunimo dienos ir dabar kasmet vykstantys vyskupijų Eucharistiniai
kongresai.
Šiuo metu, net 79 procentai Lietuvos gyventojų laiko save katalikais,
bet rimtai praktikuojančių yra mažesnioji pusė. Daugumos tikėjimas stokoja sąmoningumo,
jų ryšys su Bažnyčia grindžiamas tik Krikšto ir Santuokos sakramentų priėmimu bei
bažnytinėmis laidotuvėmis. Vyresnioji karta sovietiniais metais nėra patyrusi reikiamo
religinio ugdymo, todėl rimta suaugusiųjų katechezė lieka labai aktuali. Bet, antra
vertus, pasak arkivyskupo Tamkevičiaus, džiugina, kad Lietuvoje gausėja jaunimo ir
suaugusiųjų maldos grupių. Visose vyskupijose yra dvasinių centrų, kuriuose vyksta
rekolekcijos, rengiamos susikaupimo dienos.
Galiausiai visų Lietuvos vyskupų
ir visų katalikų vardu arkivyskupas Tamkevičius dar kartą pareiškė popiežiui pagarbą
ir dėkingumą ir prašė palaiminti Bažnyčią Lietuvoje, jos kunigus, vienuolius ir tikinčiuosius,
kurie net sunkiausiais priespaudos metais visuomet išlaikė savo ištikimybę Apaštalų
Sostui.
Panašiu sveikinimo tekstu į popiežių kreipėsi ir Latvijos vyskupų konferencijos
pirmininkas Rygos arkivyskupas kardinolas Janis Pujats. Pastarasis sveikinimo tekstą
popie˛iui parengė lotynų kalba.
Dabar pateikiame visų trijų Baltijos šalių
– Lietuvos, Latvijos ir Estijos – vyskupams skirtos popiežiaus kalbos teksto vertimą:
Mylimi Broliai
Kardinolai ir Vyskupai!
Dėkoju už šį Jūsų malonų apsilankymą. Atvykote
iš taikių Baltijos kraštų ad limina Apostolorum vizitui, patvirtinti
jūsų vienybę su Petro Įpėdiniu ir perduoti nuoširdų, jūsų ganytojiškam rūpesčiui patikėtų
žmonių, sveikinimą. Kiekvienam jūsų esu dėkingas, ypač Rygos Arkivyskupui, Kardinolui
Jānis Pujats bei Kauno Arkivyskupui Metropolitui, Ekscelencijai Sigitui Tamkevičiui.
Jie, jūsų ir jūsų atstovaujamų Vyskupijų Bendruomenių vardu, kurias prisimenu savo
maldoje, išreiškė neišardomos vienybės su Romos Vyskupu jausmus. Per praėjusias dienas
įdėmiai išklausiau, kuo kiekvienas iš jūsų asmeniškai norėjote pasidalinti su manimi
apie jūsų Vyskupijų realijas, apie dosnų kunigų įsipareigojimą, apie pasauliečių lūkesčius
ir apie pasaulietinių visuomenių pakraipas. Dėkodamas už betarpišką pasitikėjimą,
kolegialios atsakomybės už Dievo Tautą dvasioje, kviečiu atpažinti Dievo pasėtus ir
jau kylančius jūsų Bendruomenėse gerumo daigus, kurie pasitarnaus vis tikresnei, drąsesnei
ir nenuilstamai apaštalinei veiklai.
Iš daugelio temų, kurias norėčiau šiandien
aptarti su jumis, apsistosiu ties viena, itin reikšminga ir jūsų šalyse, tai
yra šeimos tema. Kaip žinoma, šalia pavyzdingų
šeimos židinių, deja dažnai pastebimos ir tos šeimos, kurias ženklina silpni santuokiniai
ryšiai, aborto žaizdos, demografinė krizė, nesugebėjimas savo vaikams perduoti autentiškas
vertybes, darbo stoka, socialinių pasikeitimų iššauktas kartų susipriešinimas bei
vis stiprėjantis jaunimo vidinis pasimetimas. Moderniškumas, nepagrįstas autentiškomis
žmogiškomis vertybėmis yra pasmerktas nestabilumo ir pasimetimo tironijai. Todėl kiekviena
bažnytinė bendruomenė apdovanota tikėjimo dovana ir palaikoma Dievo malonės yra kviečiama
tapti atskaitos tašku ir užmegzti dialogą su savo visuomene. Bažnyčia, gyvenimo mokytoja,
prigimtiniame įstatyme ir Dievo Žodyje randa tuos principus, kurie nurodo tikrą pagrindą,
ant kurio, pagal Kūrėjo planą, turi būti kuriama šeima. Brangūs ir mylimi Broliai,
niekada nenuilskite būti drąsiais gyvybės ir šeimos gynėjais; tęskite jau pradėtas
pastangas, žmogiškų ir religinių vertybių pagrindu, ugdyti sužadėtinius ir jaunas
šeimas. Ši veikla turi ypatingą vertę ir tikiuosi, kad susilaukia ir iš pasaulietinės
visuomenės institucijų tinkamo dėmesio ir paramos.
Jums Ganytojai, patikėta
užduotis vesti Dievo Tautą, ją globoti, apginti ir mokyti tiesoje ir meilėje. Kristus,
Aukščiausiasis Kunigas, yra tikroji Bažnyčios Galva ir kaip moko Vatikano II Susirinkimas,
yra su savo tikinčiaisiais Vyskupų asmenyje, kuriems padeda kunigai (cfr. Lumen
gentium, 21). “Kaip Viešpaties paliepimu šventasis Petras ir kiti Apaštalai
sudaro vieną apaštalų kolegiją – primena Susirinkimas – taip tarpusavyje sujungti
ir Petro įpėdinis Romos popiežius bei apaštalų įpėdiniai Vyskupai“ (ibid.,
22). Vietinėms Bažnyčioms paskirtų Vyskupų “pastoracinė valdžia aprėpia vien jam pavestą
Dievo Tautos dalį, bet ne kitas Bažnyčias ir ne visuotinę Bažnyčią“ (ibid.,
23). Svarbu, kad pilnai gerbiant kiekvieno tarnystę, stiprėtų nuoširdus ir
veiklus kolegiškumas su Petro Įpėdiniu ir su visais Ganytojais. Vientisas Bažnyčios
Kūnas, suvienytas ir harmoningas, kiekvieno nario įnašo dėka, gali augti šventume
ir apaštalavimo gyvybingume Dievo Tautos labui. Mylimi Broliai, įvertindami kiekvieno
įnašą, nenuilstamai rūpinkitės jūsų tarpusavio ir jūsų Vyskupijų vienybe. Mylėkite
savo kunigus, jūsų pirmuosius bendradarbius ir bendrai atsakingus už sielovadą, palaikykite
dvasiškai ir jei būtina, paremkite materialiai. Kuo labiau jie jausis užtikrinti būtinomis
oraus gyvenimo garantijomis, tuo labiau galės atsiduoti, jiems patikėtai, sielovadinei
tarnystei. Pasinaudodami atsinaujinimo kursais, rūpinkitės nuolatinių ugdymu, kuris
jiems padės pagilinti Vatikano II Ekumeninio Susirinkimo mokymus ir leis įvertinti,
jūsų kalbomis išverstuose liturginiuose tekstuose bei Bažnyčios dokumentuose, sukauptą
turtą. Skatinkite juose apaštalinį užsidegimą, kad džiaugsmingai ir entuziastingai
skelbtų ir liudytų Gerąją Naujieną. Kiekvienas kunigas tebūna Vyskupui kaip “akies
lėlytė“, visada lydimas su tėvišku nuoširdumu ir pagarba. Jei kunigai jaus jūsų pasitikėjimą
ir autentišką Evangelijos dvasią, sugebės tinkamai vesti į daug žadantį pasauliečių
atsinaujinimą, kuris jau gyvas jūsų bažnytinėse bendruomenėse.
Mylimi
Broliai, žinau, kad kartu su rūpinimusi savo kunigais,
tiesiogiai siejate ir kitą svarbią užduotį, tai yra, naujų pašaukimų skatinimą, seminaristų
ugdymą bei pasirinkusiųjų vienuolinį gyvenimą formavimą. Deja, ir Jūsų bendruomenių
neaplenkia nepažeidęs sekuliarizuotas mąstymas, vis labiau atbaidantis jaunimą nuo
teigiamo atsakymo į Kristaus kvietimą, sekti Jį iš arčiau, todėl reikalinga dėmesinga
jaunimo ir pašaukimų sielovada. Nebijokite atvirai pateikti jaunimui Evangelijos idealą,
bekompromisį sequela Cristi sine glossa grožį. Tiems kurie artinasi
prie kunigiško ir vienuolinio gyvenimo kelio padėkite dosniai atsiliepti į Viešpaties
Jėzaus kvietimą, kuris nepaliauja žvelgia su meile į savo Bažnyčią ir žmoniją. Seminaristams
užtikrinkite ugdytojų globą, kurie patys gerai pasirengę, žmogiškai tvirti, giliai
tikintys, atviri dialogui ir bendradarbiavimui, bei tų dėstytojų pagalbą, kurie ištikimi
Bažnyčios mokymui ir patikimi Evangelijos liudytojai.
Mylimi Broliai, Viešpats
jus pasirinko dirbti Jo vynuogyne, toje visuomenėje, kuri neseniai išsilaisvino iš
kaustančios persekiojimo žiemos. Tuo pačiu metu, kai jūsų žmonėse dar pilnai neužgijo
komunizmo atvertos žaizdos, nesulaikomai plečiasi sekuliarizacija, aukštindama vartotojiškumo
miražus ir stengiasi sulyginti pagal save patį žmogų. Nors visa tai apsunkina jūsų
sielovadinę veiklą, nepraraskite pasitikėjimo ir nenuilstamai tęskite Kristaus Evangelijos
skelbimą, išgelbėjimo žodį, visų laikų ir kultūrų žmonėms. Evangelijos tiesos nesuvaržo
žmogaus laisvės ir autentiško visuomenės vystymosi; priešingai padeda išsaugoti žmogiškumą,
leidžia pilnai realizuotis ir atnaujinti visuomenę pagal švelnų bei reiklų meilės
įstatymą. Tepalaiko jūsų tarnystėje mūsų dangiškosios Motinos Marijos galingas užtarimas
ir tedrąsina praeities sunkiuose išbandymuose likusių ištikimais Kristui, kankinių
pavyzdys. Užtikrinu savo brolišką ir maldingą artumą ir iš širdies laiminu jus, jūsų
kunigus, vienuolius, vienuoles ir visus, jūsų sielovadinei tarnystei patikėtus pasauliečius
tikinčiuosius.