Šventojo Sosto pranešimas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO)
konferencijoje
Ką tik baigėsi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) surengta konferencija,
kuri vyko Kazachstane, senojoje sostinėje Almaty.
ESBO yra regioninė organizacija,
šiuo metu vienijanti 53 valstybes Europos ir Azijos žemynuose, prie kurių dar prisideda
Kanada ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Jos uždaviniai apima saugumo užtikrinimą bei
konfliktų prevenciją, krizių administravimą ir nuo konfliktų nukentėjusių regionų
atstatymą, bet taip pat demokratizacijos ir pagarbos žmogaus teisėms skatinimą. ESBO
pirmtakei Europos Saugumo ir bendradarbiavimo konferencijai priklauso garsiojo 1975
metų Helsinkio konferencijos baigiamojo akto, kurio nuostatomis dėl žmogaus teisių
rėmėsi ir Lietuvos rezistentai, kovoję prieš sovietinę okupaciją, autorystė. Lietuva
prie ESBO organizacijos prisijungė 1991 metų rugsėjį, o Helsinkio galutinį aktą pasirašė
tų pačių metų spalio mėnesį.
Pagarba žmogaus teisėms ir su tuo susiję tolerancijos,
diskriminacijos bei kovos prieš rasizmą klausimai ir šiandien yra ESBO dėmesio centre.
Todėl ji nuolatos rengia šiems klausimams skirtas konferencijas. Susitikimas Kazachstane
tarpreliginio, tarpkultūrinio ir tarpetninio vienas kito supratimo temomis buvo viena
iš tokių konferencijų.
Joje dalyvavo ir Šventojo Sosto delegacija, vadovaujama
Apaštalinio nuncijaus arkivyskupo Josef Wesolowski. Štai jo skaityto pranešimo santrauka.
Arkivyskupas
Wesolowski visų pirma pastebėjo, kad etninė, kultūrinė ir religinė ESBO šalių sudėtis
daro iš šios organizacijos tarpreliginio ir tarpetninio bendradarbiavimo, veiksmingo
ir nuolatinio, laboratoriją.
Kas užtikrina bendradarbiavimą tarp kultūrų, etninių
bendruomenių ir religijų? Pamatinė bendradarbiavimo prielaida yra dialogas, kuris,
savo ruožtu, neįmanomas be vienas kito pažinimo. Dialogas taipogi neįmanomas be pagarbos.
Kultūros ir religijos turi būti gerbiamos, jomis neturi būti manipuliuojama.
Didelė
klaida, toliau teigė Apaštalinis nuncijus, manyti, jog religijos yra problemos dalis.
Religijos iš tikro turi tapti problemų tarp civilizacijų sprendimo dalimi, o tarpreliginis
dialogas gali suteikti teigiamų postūmių politiniame ir socialiniame gyvenime. Tačiau
tai įmanoma tik tada, jei pripažįstama religijos rolė visuomenės gyvenime. Jei religija
suvokiama tik kaip visiškai subjektyvus faktas, tada ši rolė yra neteisingai neigiama.
Tam,
kad tarpreliginis dialogas būtų veiksmingas, reikia taipogi, jog auklėjimo ir švietimo
sistemos bei žiniasklaidos priemonės vengtų stereotipų, iškraipymų, netolerantiškų
ir pajuokiančių veiksmų, nukreiptų prieš religiją ir kultūrą. Tokie veiksmai yra smerktini,
nes jie kursto nusistatymus, žalingus visoms pusėms.
Arkivyskupas Wesolowski
taipogi kalbėjo apie įsitikinimų ir sąžinės išraiškos laisvę. Niekam nereikia įrodinėti
jos svarbos bet kokios visuomenės gyvenime, tačiau jei ja remiantis imama įžeidinėti
kitaip manančius, šitaip kurstant etnines, kultūrines ir religines įtampas, tada galima
teigti, jog ši laisvė buvo klaidingai suabsoliutinta, pažeidžiant kitas teises – pavyzdžiui
teisę būti neįžeidinėjamu. ESBO valstybės narės turi sergėti, jog jų teritorijose
to būtų išvengta ir skatinti įvairių grupių tarpusavio pažinimą bei pagarbą, išlaikant
subtilią pusiausvyrą tarp religijos laisvės ir išraiškos laisvės. (rk)