Švč. Trejybės iškilmės vidudienio malda

Sekmadienį po Sekminių Bažnyčia šventė Švč. Trejybės šventę. Apie vieno ir triasmenio Dievo slėpinį kalbėjo popiežius Benediktas XVI sekmadienio vidudienio maldos proga tikintiesiems pasakytoje kalboje.



Šv. Dvasia, kuri padeda geriau suprasti Kristaus žodžius ir visą tiesą, leidžia tikintiesiems suvokti paties Dievo intymumą ir atrasti, kad jis nėra beribė vienatvė, o šviesos ir meilės bendravimas, teikiamas ir priimamas gyvenimas nesibaigiančiame Tėvo ir Sūnaus pokalbyje Šventojoje Dvasioje, pagal šv. Augustiną, drauge Tas, kuris myli, yra mylimas ir yra meilė. Niekas negali matyti Dievo šiame pasaulyje, bet jis pats leidosi būti atpažintas taip, kad šv. Jono apaštalo žodžiais galime kartoti, jog „Dievas yra meilė“ (1 Jn 4,8.16), „mes pažinome ir įtikėjome meilę, kuria Dievas mus myli“. (1 Jn 4,16), Kas sutinka Kristų ir su juo pradeda bendrauti, kartu į savo sielą priima ir Trejybės bendrystę, nes tai pažadėjo pats Jėzus mokiniams: Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės: mes pas jį ateisime ir apsigyvensime“. (Jn 14, 23).

Visa visata, tikėjimu pasikliaujantiems, kalba apie vieną triasmenį Dievą. Visa kas yra, nuo tarpžvaigždinės erdvės iki mikroskopinių dalelių, visa veda link vienos Būtybės, kuri daiktų gausoje ir įvairovėje bendrauja tarsi milžiniškoje simfonijoje. Visi padarai yra suskirstyti pagal darnų dinamizmą, kurį analogiškai galime vadinti „meile“. Tačiau tik žmogaus asmenyje šis dinamizmas tampa dvasiniu, tampa atsakinga meile, kaip atsiliepimas į Dievą ir į artimą nuoširdžiu savęs dovanojimu. Šioje meilėje žmogus atranda savo tiesą ir laimę. Tarp kitų analogijų, kuriomis tikintieji geba įžvelgti vieno ir triasmenio Dievo neapsakomą slėpinį noriu paminėti vieną – šeimą. Šeima yra pašaukta būti meilės ir gyvenimo bendruomene, kurioje skirtumai turi prisidėti formuojant bendrystės pavyzdį.

Iš visų kūrinių įstabiausias Šventosios Dvasios kūrinys yra Mergelė Marija. Jos nuolankioje ir tikėjimu kupinoje širdyje Dievas parengė tinkamą buveinę, kad galėtų įgyvendinti išganymo slėpinį. Joje Dieviškoji meilė atrado tobulą atsiliepimą ir jos įsčiose Vienatinis Sūnus tapo žmogumi. Kupini pasitikėjimo kreipkimės į Mariją, kad galėtume, per jos užtarimą, tobulėti meilėje ir savo gyvenimus paversti šlovinimo giesme Tėvui per Sūnų Šventojoje Dvasioje.

Po sveikinimo žodžio itališkai, popiežius vadovavo Vidudienio maldai, kuri nuo šio sekmadienio, pasibaigus liturginiam Velykų laikotarpiui, vėl yra „Viešpaties Angelo“ malda. Po to Šv. Tėvas dar kartą visus sveikino kitomis kalbomis, sutrauktai pakartojo savo pagrindinės kalbos mintis ir priminė, jog ateinantį ketvirtadienį yra devintinės, Kristaus kūno ir kraujo iškilmė. Popiežius visus Romos vyskupijos tikinčiuosius ir joje šiomis dienomis apsilankysiančius maldininkus pakvietė dalyvauti jo vadovausimose devintinių Mišiose ir procesijoje iš Romos vyskupijos katedros į Didžiąją Marijos baziliką. Mišios bus aukojamos po atviru dangumi, aikštėje priešais Romos katedrą, šv. Jono Laterano baziliką. Mišių pradžia – 19 val. Romos laiku. Po Mišių prasidės popiežiaus vadovausima devintinių procesija. Procesijai pasibaigus aikštėje priešais Didžiąją Marijos baziliką Benediktas XVI suteiks Eucharistinį palaiminimą. (sk)