Artėja svarbus Lietuvos Bažnyčios gyvenimo įvykis, kuris vyks ne Lietuvoje, bet Romoje.
Kalbame apie birželio 16 – 23 dienomis vyksiantį Lietuvos vyskupų vizitą Ad Limina.
Pirmieji keli Lietuvos vyskupai Romą ketina pasiekti jau šį ketvirtadienį, kiti –
prisijungs vėliau ir ateinančią savaitę mūsų šalies ganytojai bus priimti popiežiaus
audiencijose, lankys Apaštalų Sosto kongregacijas ir Popiežiškąsias tarybas, galiausiai
– užbaigiant vizitą – dar kartą visi kartu susitiks su Šv. Tėvu, išklausys jo patarimų
ir pasiūlymų. Šį kartą rengiamas bendras visų trijų Baltijos valstybių vizitas Ad
limina – kartu su devyniais Lietuvos vyskupais tuo pat metu Romoje lankysis taip pat
keturi Latvijos vyskupai ir Estijos Apaštališkasis Administratorius.
Ką reiškia
„vizitas Ad Limina“? Kokia šios tradicijos kilmė? Terminu „Limina Apostolorum“ katalikiškoje
bažnytinėje juridinėje tradicijoje vadinami Romoje esantys apaštalų Petro ir Pauliaus
kapai. Šis terminas yra kilęs iš lotyniško žodžio „limes“ (daugiskaita – „limina“)
reiškiančio pabaigą, kraštą, galą, briauną, slenkstį, arba tiesiog tą vietą, kur baigiasi
viena, o prasideda kita. Iš to paties žodžio „limes“ kilęs ir šnekamojoje kalboje
dažnai vartojamas žodis „limitas“. Vadinasi, „Limina Apostolorum“ yra vietos, žyminčios
dviejų didžiausių krikščionybės šulų – Romoje gyvybes už Kristų paaukojusių Petro
ir Pauliaus žemiško gyvenimo pabaigą. Ant šių dviejų šventųjų pamato išaugo Romos
Bažnyčia. Romos mieste saugomos jų relikvijos nuo seno yra piligriminių kelionių tikslas.
Kaip praeityje, taip ir šiandien, piligrimai keliauja į Romą visų pirma vedini troškimo
pasimelsti prie Petro ir Pauliaus kapų. Jei eilinis tikintysis leidžiasi į tokią piligrimystę
tik asmeninio pamaldumo paskatintas, tai vyskupams – vietinių Bažnyčių ganytojams,
piligrimystė į Romą ir malda prie apaštalų kapų taip pat yra jų vienybės su Romos
Bažnyčia liudijimas. Apie vyskupų piligrimystes į Romą kalba jau seniausi istoriniai
šaltiniai. Iš pradžių tai buvo spontaniškos, to meto gyvenimo sąlygų diktuojamos piligrimystės,
kurių metu popiežiaus autoritetą pripažįstantys ir vienybę su juo palaikantys vietinių
Bažnyčių ganytojai kartkartėmis atvykdavo į Romą pasimelsti prie apaštalų kapų ir
susitikti su Romos vyskupu, aptarti su juo einamuosius reikalus. Vėliau toks vyskupų
lankymosi Romoje paprotys įgavo institucinį pavidalą, o popiežius Sikstas V 1585 metų
gruodžio 20 dieną paskelbta bule „Romanus Pontifex“ vyskupų periodiškus vizitus Romoje
pavertė juridine norma. Nuo to laiko ir galima kalbėti apie visiems vyskupams privalomą
oficialų vizitą „Ad Limina Apostolorum“.
Šios visiems vyskupams privalomos
pareigos atlikimo būdai ir vizitų periodiškumas amžiams bėgant keitėsi. Dabartinį
pavidalą jie įgavo dvidešimtojo amžiaus pradžioje. 1911 metais Šventosios Konsistorijos
kongregacija, tai yra dabartinė Vyskupų kongregacija, visus vyskupijoms vadovaujančius
vyskupus įpareigojo periodiškai pateikti raštiškas ataskaitas apie savo vyskupijų
būklę. 1917 metais išleistas visą Bažnyčios teisyną sunorminęs Kanonų teisės kodeksas
nustatė, kad Europos vyskupai vizitus Ad Limina privalo atlikti kas penkeri metai,
o kitų žemynų vyskupai – kas dešimt metų. Buvo taip pat sudarytas tokių vizitų grafikas
– vieneri metai skirti Italijos vyskupams, kiti – Ispanijos, Portugalijos, Prancūzijos,
Belgijos, Olandijos, Anglijos, Airijos ir Švedijos vyskupams, dar kiti – likusių Europos
šalių vyskupams, po to – kitų žemynų vyskupams. Galiausiai Jono Pauliaus II 1983 metais
reformuotas Kanonų teisės kodeksas panaikino tarp Europos ir kitų žemynų buvusius
periodiškumo skirtumus ir nustatė, kad vizitas Ad Limina visiems vyskupams privalomas
kas penkeri metai. Šios normos užfiksuotos dviejuose kodekso kanonuose - 399-jame
ir 400-jame.
399 kanono 1 paragrafas skelbia: „Kiekvienas diecezinis vyskupas
kas penkeri metai, Apaštalų sosto nustatytu būdu ir metu, privalo pateikti popiežiui
ataskaitą apie jam patikėtos vyskupijos būklę“, o 400 kanono 1 paragrafe sakoma: „Diecezinis
vyskupas, tais metais kai yra įpareigotas pateikti popiežiui ataskaitą, jei Apaštalų
Sostas kitaip nenurodys, teatvyksta į Romą melstis prie šventųjų apaštalų Petro ir
Pauliaus kapų ir tesusitinka su popiežiumi“.
Netrukus šią visiems vyskupams
skirtą pareigą atliks Lietuvos vyskupijų ganytojai. Paskutinis Lietuvos vyskupų vizitas
Ad Limina vyko 1999 metų rugsėjo mėnesį, vadinasi – ne lygiai prieš penkerius, bet
beveik prieš septynerius metus. Tačiau Kanonų teisės kodeksas čia palieka tam tikrą
laiko toleranciją, nes kaip sakyta, vizitų data derinama su Vatikanu ir kaip skelbia
jau cituotas kanonas, jie vyksta „Apaštalų Sosto nustatytu būdu ir metu“. (jm)