Popiežiaus Benedikto XVI laiškas Pasaulinės misijų dienos proga

Pasaulinės misijų dienos proga, kuri bus minima spalio 22 dieną, popiežius Benediktas XVI paskelbė tradicinį laišką, skirtą tai dienai apmąstyti ir jai pasiruošti. Šių metų Pasaulinės misijų dienos tema yra „Meilė, misijų siela“.

Jei misijos nesivadovauja meile, jei nekyla iš gilaus dieviškos meilės akto, - rašo popiežius Benediktas, - tada jos tampa filantropine ir socialine veikla. Dievo meilė kiekvienam žmogui yra Evangelijos patirties ir skelbimo širdis. Tie, kurie tai priima, patys tampa to liudytojais. Dievo meilė, teikianti gyvybę pasauliui, yra meilė mums duota Kristuje. Tariant Jono Evangelisto žodžiais, „Dievo meilė pasireiškė mums tuo, jog Dievas atsiuntė į pasaulį savo viengimį Sūnų, kad mes gyventume per jį“. Šią išganymo žinią paskleisti prisikėlęs Jėzus patikėjo apaštalams, kurie, pakeisti iš vidaus Šventosios Dvasios galia Sekminių dieną, tuoj pradėjo tai daryti. Nuo tada Bažnyčia vykdo šią misiją, privalomą visiems tikintiesiems.

Kiekviena krikščionių bendruomenė yra pašaukta skelbti Dievą, kuris yra Meilė. Dievo meilė persmelkia visą kūriniją ir žmonijos istoriją. Dievo meilė yra žmogaus sukūrimo ištakose. Tiesa, paskui piktojo sugundyti pirmieji protėviai Adomas ir Ieva nusideda, praranda pasitikėjimą Kūrėju ir laiko jį savo laisvės varžytoju. Manydami, jog taps laisvi dievišką meilę iškeitę į save pačius, iš tikro patenka į nuodėmę ir mirtį, praranda pirminę laimę. Bet ir čia Viešpats jų nepaliko ir pažadėjo jiems ir jų palikuonims išgelbėjimą per Vienatinį Sūnų, kuris, atėjęs laikų pilnatvei, savo meilės Tėvui dėka pajėgs išlaisvinti žmogų iš nuodėmės ir mirties vergovės. Per Kristų Dievas, gailestingasis Tėvas, suteikė kiekvienam žmogui galimybę su juo susitikti. Ypatingas Kristaus meilės Tėvui ženklas ir radikali išraiška yra Kryžius. Krikščionis turi kontempliuoti išgelbėjimo paslaptį žvelgdamas į Kryžių ir jo šviesoje atskleisti savo gyvenimo kelią.

Savo kančios išvakarėse Jėzus paliko mokiniams naują įsaką – mylėti vienas kitą (Jn 15,17). Šios broliškos meilės versmė yra tėviška Dievo meilė. „Kiekvienas, kuris myli, yra gimęs iš Dievo ir pažįsta Dievą (1 Jn 4,7)“, - rašo savo laiške apaštalas Jonas. Dievas yra pirmieji žmogaus namai ir tik tas, kuris juose būdamas dega dieviška meile, gali ja „uždegti“ ir pasaulį. Nesunku suprasti, jog misijos, kurios yra bažnytinės bendruomenės pareiga, yra tampriai susijusios su dieviška meile ir tai yra teisinga tiek paskiram krikščioniui, tiek bendruomenėms ir vietinėms Bažnyčioms, tiek visai Dievo Tautai.

Būti misionieriais reiškia mylėti Dievą visu savimi, pasiruošus, jei reikia, atiduoti gyvybę už Jį, pasirenkant kankinystę. Būti misionieriais reiškia pasilenkti prie pačių vargingiausių ir visko stokojančių, nes tas, kuris myli Kristaus širdimi, nebeieško savo naudos, bet tik Tėvo šlovės ir artimo gėrio. Štai čia glūdi misionieriško veikimo apaštalinis vaisingumas, peržengiantis visas ribas ir kultūras, pasiekiantis tautas, pasklindantis iki pasaulio pakraščių.

Brangūs broliai ir seserys, - laiško pabaigoje rašo popiežius, - Pasaulinė misijų diena yra proga vis geriau suprasti, kad meilės, misijų sielos, liudijimas neaplenkia nė vieno. Tarnauti Evangelijai nėra pavienių žmonių, bet kiekvienos bendruomenės pareiga. Kartu su tais, kurie dirba pirmuosiuose evangelizacijos baruose, vyrais ir moterimis, kiekvienas - mažas, jaunas ar suaugęs – gali malda ir daugybe kitų įvairių būdų prisidėti prie Dievo Karalystės plitimo. Tegu Marija, buvusi prie Kryžiaus ir malda rėmusi pirmąją bendruomenę, padeda visiems tikintiems Kristų mylėti tikra meile, kad taptų ištroškusiam pasauliui gyvo vandens versme. (rk)