Popiežiaus Benedikto XVI homilija Sekminių vigilijoje
Mūsų laidose jau pranešėme apie šalia Romos vykusį II Pasaulinį bažnytinių judėjimų
ir naujųjų bendruomenių kongresą, apie jo dalyvių ir daugybės charizmatinio atsinaujinimo
judėjimų bei bendruomenių narių susitikimą su popiežiumi Benediktu XVI šeštadienio
vakare šv. Petro aikštėje vykusioje Sekminių vigilijoje. Šioje laidoje perteikiame
Šventojo Tėvo Sekminių vigilijos homilijos metu išsakytas mintis.
Pasveikinęs
visus esančius aikštėje, bažnytinių judėjimų ir naujų bendruomenių narius, steigėjus,
vadovus, Sekminių vigilijoje dalyvaujančius kardinolus, vyskupus, kunigus, vienuolius
ir vienuoles, Šventasis Tėvas kėlė visą eilę klausimų, kurie iškyla mąstant apie Sekmines
– Šventosios Dvasios nužengimą ant mokinių: kas yra Šventoji Dvasia? Kaip galime ją
atpažinti? Kaip galime su ja susitikti? Kaip ji veikia?
Bažnyčios Sekminių
himnas „Vieni, Creator Spiritus – Ateik Šventoji Dvasia“ užsimena apie Pradžios knygos
visatos sukūrimo pasakojimą, pasak kurio visa ko pradžioje virš chaoso, virš vandenų
skriejo Dievo Dvasia. Paskui aprašomas Dievo kūrimo darbas. Anot popiežiaus, Sekminės
nėra tik Bažnyčios pradžios šventė, bet kūrinijos pradžios šventė. Pasaulis neatsirado
pats iš savęs, bet iš kuriančios Dievo Dvasios. Iš visatos dydžio, iš ją valdančių
dėsnių universalumo galime užčiuopti kažką iš Dievo išminties. Kūrinija yra pirmasis
atsakymas į klausimą apie tai, kas yra Dvasia, kaip ji veikia ir kaip ją galime atpažinti.
Kartais būdami pakerėti jūros ir kalnų didybės, kartais stebėdami pražydusią gėlę
beveik spontaniškai suvokiame apie Kūrėjo egzistavimą. Bet ne visada lengva kūrinijoje
įžvelgti Kūrėjo atšvaitą, nes mūsų akys dažnai yra aptemdytos žmonijos istorijos.
Bet
Dvasia Kūrėja ateina mums į pagalbą ir kalba kitu būdu – ji įsiterpia į žmonijos istoriją.
Jėzuje Kristuje Dievas tampa žmogumi ir mums parodo labai netikėtą dalyką: Dievuje
yra „Aš“ ir „Tu“, yra Tėvas ir Sūnus. Paslaptingasis ir tolimas Dievas nėra begalinė
vienatvė, bet meilės įvykis. Ir jei kūrinijoje kontempliavome Dievą kaip begalinę
galią ar jėgą, kuriančią pasaulį ir jo dėsnius, tai čia atskleidžiame kitą dalyką
– Kūrėjas turi „širdį“, jame yra meilė. Tėvo ir Sūnaus meilės vienybė Dvasios dėka
yra tokia stipri, stipresnė nei kad mažiausia ir nedaloma atomo dalelė, kad galima
sakyti, jog Dievas yra vienas ir yra Meilė. Pažindami Jėzų, mes pažystame tą meilę,
taip sakant, pažvelgiame į Dievo „vidų“. Bet Jėzus norėjo, kad mes jį ne tik pažintume,
bet būtume jo patraukti ir su juo suvienyti. Todėl jis į mūsų širdis pasiuntė Dvasią,
vienijančia mus su juo ir su Tėvu. Štai tai yra Sekminės.
Dievo Dvasios veikimo
mumyse pasekmės yra gyvenimas ir laisvė. Daugelis žmonių linkę suvokt gyvenimą ir
laisvę taip, kaip parodyta evangeliniame pasakojime apie sūnų palaidūną – atsikratyt
pareigų, daryt ką tik užsinori, neprarast nė vienos gyvenimo suteiktos progos patirti
tą ar kitą dalyką. Bet tame pasakojime taip pat matome, kad greitai toks gyvenimas
tampa tuščias ir beprasmis. Ne tokiu keliu eidamas žmogus atskleidžia gyvenimą ir
laisvę. Gerojo Ganytojo pasakojime Jėzus rodo kitą kelią: ne egoistiškai viską savinantis,
bet save duodant yra randamas gyvenimas. Ir Jėzus mums tame padeda – mums siunčia
Dvasią, kuri yra Dievo savęs davimas, tam, kad mes išmoktume save duoti kitiems ir
taip gyventume prasmingą gyvenimą. Tinkamas žmogaus laisvės realizavimas nėra egoizmas.
Priešingai – vieno žmogaus egoizmas netruks susidurti su kito žmogaus egoizmu ir išprovokuoti
prievartą, kuri paskandins ir laisvę, ir gyvenimą. Biblijos siūlomas kelias nėra egoizmas,
bet broliškumas. Šioje vietoje suprantame, kad laisvė ir gyvenimas nėra atsiejami
ir nuo vienybės. Dievo Dvasia yra ir vienybės Dvasia. Ji meilėje vienija Tėvą ir Sūnų,
bet taip pat ir visus tuos, kuriuose veikia. Kaip rašo Paulius – „jūs esate viena
Jėzuje Kristuje (Gal 3,28)“. Šventoji Dvasia teikia skirtingas dovanas, papučia ten,
kur niekas nesitiki ir yra skirtingumo šaltinis. Bet dar labiau yra vienybės šaltinis.
Šioje vienybėje su Dievu, su Kristumi ir su vienas kitu glūdi Bažnyčios, kaip Kristaus
kūno, paslaptis.
Būdami suvienyti su Dievu, anot Šventojo Tėvo, negalime nutylėti
šios tiesos, šio džiaugsmo ir grožio. Štai čia yra giluminis impulsas skelbimui apie
Evangeliją, misijoms. Būkite, - sakė popiežius Benediktas savo klausytojams, - laisvės,
gyvenimo ir vienybės liudytojais, visiems žmonėms atverdami duris į Kristų, tapkite
meilės civilizacijos statytojais. Dvasia teikia šią aukštesnę pasaulio, gyvenimo ir
istorijos viziją. (rk)